Fuzariozė (Fusarium sp.).
Ligos pažeisti pirma pradeda gelsti ir vysti apatiniai gvazdikų lapai, o po kiek laiko ir aukščiau esantieji, ir pagaliau visas augalas nudžiūsta. Esant drėgnam orui, ant apatinės stiebo dalies išsivysto balsva grybiena bei šviesiai rožiniai grybo sporų telkiniai.
Kovos priemonės. Reguliuoti drėgmės režimą, ypač žalingas jo perteklius. Naikinti sergančius augalus. Dirvą gerai patręšti fosforo ir kalio trąšomis, vengti azoto trąšų pertekliaus ir šviežio neperpuvusio mėšlo. Šiltnamį gerai vėdinti. Jei suserga daug augalų, žemę reikia pakeisti arba dezinfekuoti.
Rūdys (Uromyces caryophyllinus (Schr.) Wint.).
Ant gvazdikų lapų ir stiebų atsiranda epidermiu aptraukti nedideli rudi spuogeliai. Po kurio laiko epidermis plyšta ir išbyra vasarinės grybo uredosporos. Tokiu būdu liga smarkiai plinta. Rudenį ant pažeistų augalo dalių išsivysto intensyviai rudi, beveik juodi spuogeliai, kurių viduje susiformuoja rudeninės grybo teleutosporos. Jos žiemoja ir pavasari vėl apkrečia augalus.
Kovos priemonės. Auginti atsparias rūdims gvazdikų veisles. Purkšti Bordo Burgundijos 0,5% skysčiu, 0,3-0,5 cinebo suspensija. Vengti azoto trąšų pertekliaus. Sergančius augalus šalinti.
Heterosporiozė (Heterosporium echinulatum Cooke).
Ant lapų, stiebų ir butonų atsiranda netaisyklingai apvalių, šviesiai rusvų dėmių. Vėliau jos pasidaro rausvai rudos su violetiniu apvadu. Pažeisti lapai nukrinta ir augalas skursta.
Kovos priemonės. Tos pačios, kaip ir su kitomis gvazdikų ligomis.
The post Gvazdikų ligos appeared first on Viskas apie gėles.