Kaktusai išimtinai Amerikos kontinento augalai.
Jie auga nuo Magelano sąsiaurio iki Kanados. Į kitas pasaulio šalis juos atvežė keliautojai. Kartais, patekę į ypač palankias sąlygas, kaktusai ima neapsakomai greitai daugintis, virsta pavojinga piktžole. Taip įvyko, opunciją atvežus į Australiją. 1920 metais opuncijos čia jau buvo užėmusios 24 mln. hektarų dirbamos žemės ir kas metai užimdavo dar po 4 mln. ha. Tik biologiniu kovos būdu (iš Meksikos atvežtu kenkėju Cactoblastis cactorum) pavyko išnaikinti šį piktžole tapusį kaktusą ir sugrąžinti jo užimtus milijonus hektarų derlingos žemės.
Afrikoje, Madagaskaro ir Ceilono salose auga ripsalis (Rhipsalis cassytha Gaertn.). Į šias vietoves kaktusai pateko, matyt, žiloje senovėje. Kai kurios kaktusų rūšys auga Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse.
Beveik 150 metų Nikitino botanikos sode kultivuojamos opuncijos (Opuntia humifusa Raf.), kita opuncija (Opuntia V. camanchica Borg.) plačiai paplitusi
Kanadoje augančios opuncijos (Opuntia missuriensis) atsparios šalčiui, sulaukėjusios jos paplitusios net Pietų Vokietijos kalnų šlaituose. Įvairiausių kaktusų rūšių turtingiausios Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus, Bolivija, beveik visa Andų kalnų grandinė (Peru, Čilė) ir, žinoma, Meksika, kurioje kaktusai – būdingiausias landšafto augalas.
Kaktusas pavaizduotas netgi valstybiniame Meksikos herbe.
Kaktusai iš šių kraštų būdavo išvežami didžiuliais kiekiais, bet vėliau, norint išvengti visiško kai kurių rūšių išnaikinimo, išleistas įstatymas, draudžiantis niokoti šiuos augalus.
Pirmuosius kaktusus į Europą atvežė Kolumbo bendrakeleiviai. Pamažu vis daugiau ir daugiau sėklų, ataugų atkeliaudavo per okeaną, vis daugiau. gėlininkų susidomėdavo šiais augalais. Literatūroje kaktusai pirmą kartą minimi 16 amžiaus viduryje.
Yra sena legenda, pasakojanti kaip astekai, priplaukę prie nepažįstamo kranto, išvydo ant uolos milžinišką erelį, tupėjusį ant kaktuso, snape laikiusį besirangančią gyvatę ir žiūrėjusį į tekančią saulę. Prietaringieji astekai palaikė tai palankiu ženklu ir įkūrė čia miestą, kurį pavadino Tenočtitlanu (senasis Meksikos sostinės pavadinimas – teo- dieviškasis, nočtli – kaktusas, tlanvieta, t. y. dieviškojo kaktuso vieta. O dieviškoji opuncija užėmė garbingą vietą Tenočtitlano šventykloje.
Turtingas ir įvairus kaktusų pasaulis. Jų neįprastas grožis, vėliau užkariavęs milijonus mėgėjų, senosios Meksikos gyventojams astekams įkvėpdavo mistišką siaubą.
Echinokaktus ingens (Echinocactus ingens Zucc.), dažnai sveriantis keletą tonų, tapo altoriumi žiauraus medžioklės dievo Miksoatlio garbei. Šį kaktusą taip pat garbindavo, jį vadindavo ,,Teocomitl“ – ,,šventąja keptuve“. Ant jo gigantiškų spyglių atnašaudavo aukas; astekų karo dievo Chuitčilopočtlio paliepimu žynys išpiaudavo ant nugaros gulinčiai aukai širdį. Toks barbariškas, pasibaisėjimą keliantis paprotys turėjo pateisinimą – kova už būvį.
Žiauri gamta, gėris ir blogis, gyvybė ir mirtis, tos diametralios priešybės, vertè pataikauti dievams, įgyti jų palankumą atnašaujant. Be to, žiaurus aukojimas keliant baimę prietaringiesiems astekams, skiepydavo nuolankumą valdžiai ir tikėjimą žynių magija.
The post Kaktusai išimtinai Amerikos kontinento augalai appeared first on Viskas apie gėles.