Skiepijimas – vienas svarbiausių dauginimo būdų, spartinantis pačių įdomiausių kaktusų rūšių augimą, žydėjimą ir vaisių mezgimą. Lėtai augantys sėjinukai įskiepijus auga nepalyginamai sparčiau. Reti importiniai kaktusai, įskiepyti į poskiepį su stipriomis šaknimis, bematant keičiasi ir pražysta 2-3 metais po skiepijimo. Paprastai poskiepiu visiems kaktusams tinka cereusai, trichocereusai, garizijos, selenicereusai. Laikinam skiepijimui – echinopsiai. Opuncijos gerai prigyja, įskiepytos į kitas opuncijų rūšis, ypač cilindropuncijas. Daugeliui rebucijų rūšių opuncija yra nepakeičiamas poskiepis. Zigokaktusus geriausia skiepyti į peireskiją. Stambiems įskiepiams geriausias poskiepis – cereusai.
Skiepijimo sėkmė daug priklauso nuo operacijos atlikimo greitumo. Visa, kas reikalinga skiepijimui, privalo būti iš anksto gerai paruošta ir išdėstyta: įskiepis, poskiepis, aštrus, plonas peilis arba medicininis skalpelis, vata, spiritas, guma, vilnoniai siūlai. Skiepijama, įpjaunant nuožulniai, pleištu ir įskeliant poskiepi įskiepiui reikia parinkti taip, kad jų diametrai sutaptų. Skiepijama, įpjaunant tiesiai, nuožulniai, pleištu ir įskeliant. Japonai, būdami lakios fantazijos ir talentingai sugebėdami panaudoti mažas formas, viename opuncijos lape gali įskiepyti daug įskiepių Japonai viename opuncijos lape sugeba įskiepyti daug įskiepių
Žinoma, toks skiepijimas yra laikinas, nes, įskiepiams paaugus, jie nebeturės vietos kur daugiau vystytis.
Skiepijimas – tai savotiška operacija, kurią būtina atlikti steriliai. Rūpestingai nusiplaunamos rankos, peilis nuvalomas spiritu. Tiek poskiepio, tiek ir įskiepio pjūvis turi būti horizontalus, o kraštuose reikia dar nuožulniai įpjauti, kad besitraukianti odelė džiūdama neatstumtų įskiepio nuo poskiepio. Padarius poskiepio pjūvį ir nuožulniai nupjovus stiebą, nupjaunamas dar vienas plonas griežinėlis, kuris paliekamas ant poskiepio, kad pjūvis neapdžiūtų.
Įskiepis įpjaunamas tiesiai ir nuožulniai, poskiepis prispaudžiamas prie įskiepio ir, padėjus ant jo po to greitai nuimamas pasilikęs ant poskiepio griežinėlis, gabalėlį vatos, kryžmai užrišamas gumelės ar vilnonio siūlo raištis. Jeigu įskiepis nedidelis, ji galima ne pririšti prie poskiepio, o prispausti akmenėliu. Kaip jau raištį galima dar sustiprinti skersiniu jeigu įskiepis nedidelis, ji galima ne pririšti prie poskiepio, o prispausti akmenėliu esame kalbėję, visa procedūra atliekama labai greitai.
Negalima keletą kartų pritaikant dėlioti poskiepį prie įskiepio. Sujungiant įskiepį su poskiepiu, reikia žiūrėti, kad centriniai audiniai visiškai susijungtų tarpusavyje, priešingu atveju skiepijimas nepavyks.
Po kiekvieno pjūvio peilį reikia nuvalyti spiritu, nes pasilikusios ant ašmenų sultys tuoj pat oksiduojasi ore ir, joms patekus ant pjūvio, skiepijimas nepavyksta. Raištis turi tolygiai prispausti įskiepi prie poskiepio.
Jeigu raištis per silpnas- skiepijimas nepavyks, jei per stiprus gali sužaloti įskiepio viršūnėlę. Įskiepytą augalą reikia laikyti tamsioje vietoje, saikingai laistant jį, nes, vandeniui patekus į skiepijimo vietą, poskiepis pradeda pūti. Raištis nenuimamas 2-3 savaites. Jei skiepijimas nepavyko, reikia jį pakartoti.
Skiepijant pleištu, poskiepio pleištas ir įskiepio pjūvis turi gerai sutapti. Įskėlimo būdu skiepijami zigokaktusai i peireskiją.
Skiepijant įskėlimo būdu ir pleištu, įskiepi prie poskiepio galima pritvirtinti opuncijos dygliu, perdūrus juo įskiepį ir poskiepį.
The post Skiepijimas – vienas svarbiausių dauginimo būdų appeared first on Viskas apie gėles.