Senovės literatūroje dažnai minimas ,,Pejotl“ kultas. Tai kaktuso, vardu lofofora [Lophophora williamsii (Lem. ex SD) Coult], veikimas. Šio kaktuso sultys svaigina.
Ekstazę lydi malonios spalvinės ir garsinės haliucinacijos. Išgėręs šių sulčių, žmogus nejausdavo bado, troškulio, baimės, tapdavo narsiu ir nebijodavo pavojų. Apsvaigimas trukdavo 2-3 dienas. Išspaustos ir pridėtos prie skaudamos kūno vietos ,,pejotl“ sultys numalšindavo skausmą sąnariuose. O suvalgęs šio kaktuso dar tapdavo ir aiškiaregiu, į kurį kreipdavosi ištisos šeimos, ligoniai, įsimylėjėliai, vildamiesi gauti patarimą ar paguodą. Apskritai, šios sultys, kaip ir alkaloidai-lophophorin, mescalin, anhalonin, esantys kai kuriuose kaktusuose, turėjo tiesioginę įtaką indėnų religinėms apeigoms.
Astekų tikėjimas pagimde aibę prietarų: vieni kaktusai, tarsi amuletai, esą, apsaugodavo juos nuo visokiausių nelaimių, kiti atnešdavo laimę. Visi kaktusai buvo garbinami, kiekviena gentis turėjo savo dievą ir net ne vieną, o kelis. Netgi pulkė“ svaiginantis gėrimas iš agavos turėjo savo dievą.
Tiek senovėje, tiek ir dabar kaktusai ir jų gausūs vaisiai turėjo ir tebeturi didelę praktinę reikšmę – jie vartojami maistui, lygiai kaip vaisiai ir daržovės… Geriausias pavyzdys, kaip Meksikos indėnai mokėjo vertinti tam tikrus kaktusus, tai jų duotas pavadinimas garsiam savo valgomaisiais vaisiais mirtilokaktusui (Myrtillocactus Cons.) Padre nuestro mūsų tėvas. Tokia pagarba kaktusui nėra ko stebėtis. Juk sausringoje, skurdžios floros gamtoje kaktusai buvo ir maistas, ir gėrimas (sultingo echinokaktuso gabalėlis numalšina ir alkį, ir troškulį).
Pašalinus dyglius, kaktusai – puikiausias pašaras gyvuliams. Bolivijoje, kur nėra miškų, sumedėję cereusai naudojami kurui ir kaip statybinė medžiaga. Nėra geresnės tvoros už gyvatvorę iš kaktusų – čia jau joks žvėris nepralis… Kai kurių kaktusų vaisiai turi dažomųjų savybių, kitų sėklos verdamos kaip kruopos.
Sergant širdies ligomis, vartojamas preparatas iš ,,Nakties karalienės“ [Selenicereus grandiflorus (L.) Br. Et R.] žiedų. Meksikos turguose parduodami cukruje virti kaktuso gabalėliai – skanėstas, vadinamas acitronu.
Šiandien neįsivaizduojame savo buities be gėlių. Gėlių yra visur: ceche, pramonės įmonės teritorijoje, kino teatro vestibiulyje, teatro fojė, viešbučio hole, direktoriaus kabinete, mūsų bute… Gėlės puošia mūsų gyvenimą, teikia jaukumo kiekvienai patalpai.
Bet, parinkdami gėles patalpai papuošti, turime nepamiršti, kad yra šviesą mėgstančių ir pavėsyje augančių gėlių.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į šias jų užgaidas“, ypač tada, kai gėlės įkurdinamos ne laikinai, o ilgesniam laikui.
Kaktusais puošti interjerą galima tik tada, jei patalpa pakankamai saulėta arba jei ten, kur augs kaktusai, įrengtas liuminescencinis apšvietimas. Kaktusai geriau, negu kiti augalai, pakenčia centrinio šildymo sausrą.
Vienas kaktusas nedaro įspūdžio; šie augalai įdomesni, kai jie auginami grupėmis. Prekybos įstaigų vitrinos paprastai neapkraunamos prekėmis. Per didelius langus matyti parduotuvės interjeras. Pietinėje pusėje gali puikiai augti ir žydėti kaktusai. Tereikia juos tinkamai įkurdinti. Per visą lango plotį tikslinga įtaisyti 20 cm aukščio ir 25-30 cm pločio dėžę (medinę ar keramikinę).
Į dėžės dugną įpilama perplauto žvyro, o ant jo statomi vazonuose pasodinti kaktusai taip, kad žemesnieji augalai būtų arčiau stiklo ir aukštesnieji neužstotų jiems saulės. Susidarę tarpai tarp vazonų užpilami žvyru, iš viršaus apdedant stambesniais akmenėliais. Tai apsaugo žemę nuo greito išdžiūvimo, o vazonai neįkaista nuo saulės, ir jautrios kaktusų šaknelės nenukenčia.
The post Kaktusais puošti interjerą galima tik tada, jei patalpa pakankamai saulėta appeared first on Viskas apie gėles.