Aguona – Aguoninių šeimos vienmetis ar daugiametis žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Stiebas status, kiek šakotas. Lapai dažniausiai plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, plaukuoti, rečiau pliki. Žiedai pavieniai, ant ilgo žiedkočio, 10-20 cm skersmens, balti, rožiniai, oranžiniai, daugiasėklė raudoni, geltoni, alyviniai. Vaisius žutė.
Sėklos smulkios, pilkos, Juodos. Gentyje apie 90 rūšių, paplitusių Sibire, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir Vakarų Europoje. Lietuvoje 5 savaiminės rūšys, kitos introdukuotos.
Alpinė aguona (P. alpinum L.). Auga Alpių ir Pirėnų kalnų šlaituose. Augalas 15-30 cm aukščio. Lapai šviesiai žali. Žiedai pavieniai, balti, geltoni, oranžiniai, raudoni, 4-5 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn., 60-70 dienų. Sėklos sunoksta. Seni kereliai paprastai po 3-5 metų sunyksta. Pasisėja savaime.
Pažiedlapė aguona (P. bracteatum Lindl.), Kaukazo endemas, 100-120 cm aukščio. Lapai pilkai žali, dideli, iki 30-45 cm ilgio, plunksniškai suskaldyti, šeriuoti. Žydi gegužės pabaigoje birželio pradžioje, 15-20 dienų. Žiedai 12-16 cm skersmens, įvairių spalvų (priklauso nuo veislės). Peržydėjęs augalas pradeda džiūti, rudenį atželia. Nepersodintas auga 6-8 metus.
Kernerio aguona (P. kernerl Mayer). Auga Vidurio ir Pietų Europos kalnuose. Augalas iki 20 cm aukščio, su daugeliu plonų stiebų. Lapai skroteliniai, Žiedai geltoni, 4 cm skersmens. Žydi gegužės mėn., apie 13-15 dienų. Sėklos sunoksta.
Plikastiebė aguona (P. nudicaule L.). Auga Sibire, Mongolijoje, Vidurinėje Azijoje. Stiebas belapis, 20-40 cm aukščio. Lapai šviesiai žali. Žiedai balti, rožiniai, geltoni, oranžiniai, iki 5 cm skersmens. Žydi birželio-rugsėjo mėn., 100-110 dienų. Kartais auginamas kaip dvimetis. Pasisėja savaime.
Rytinė aguona (P. orientale L.). Paplitusi Užkaukazėje, Irane, Turkijoje, Mažojoje Azijoje. Stiebai tiesūs, tvirti, 80-100 cm aukščio. Pamatiniai lapai dideli, plunksniškai suskaldyti, stiebiniai mažesni. Žiedai pavieniai, iki 15-16 cm skersmens, ugninės raudonos spalvos, su tamsia dėme prie vainiklapio pagrindo. Yra veislių rožiniais, oranžiniais ir baltais žiedais. Žydi gegužės mėn., 12-15 dienų.
Peržydėjus antžeminė dalis sunyksta, rudenį vėl atželia. Sėklos sunoksta. Paminėtinos veislės: ‘Brilliant’- žiedai iki 15 cm pločio, ryškiai raudoni; ‘Goliaph’- žiedai iki 19 cm skersmens, ryškiai raudoni, lapai stambūs, tamsiai žali; ‘Kalif’- žiedai tamsiai raudoni; ‘Marcus Perry’- žiedai oranžiniai; ‘Mrs. Perry’- žiedai rožiniai. Nepersodinta auga 10 ir daugiau metų. Žiemoja nedengta. Dekoratyvi gegužės-birželio mėn.
Aguonos yra šviesamėgiai augalai, todėl auginamos atviroje, saulėtoje vietoje. Dirva turi būti vandeniui laidi, drenuota, gerai įdirbta iki 20 cm gylio (rytinei aguonai iki 30 cm), patręšta perpuvusiu mėšlu (10 kg/m²) arba mineralinėmis trąšomis (40-50 g/m²).
Persodinimo nemėgsta, tačiau prireikus galima persodinti rugpjūčio mėn. Plikastiebė ir alpinė aguonos pasisėja pačios. Dauginama sėklomis. Sėklos sėjamos į lysves pavasarį arba rudenį. Jos labai smulkios, 8000 10 000 sveria 1 g. Tokio kiekio sėklų užtenka tūkstančiui augalų išauginti. Pikuojami jauni sėjinukai.
Jei sėjama į nuolatinę vietą, tada augalai tik praretinami: Kernerio ir alpinė aguonos 15-20 cm, plikastiebė – 20-25 cm, pažiedlapė ir rytinė – 35-40 cm atstumu. Pažiedlapių ir rytinių aguonų į 1 m² sodinama 9, kitų rūšių-20-30. Rytines, pilnaviduriais žiedais aguonas kartais dauginama dalijant kerą (rugpjūčio mėn.). Dauginant reikia saugoti šaknis. Aguonas pažeidžia ligos (miltligė, vytuliai) ir kenkėjai (polifagai).
Alpines, plikastiebes, Kernerio aguonas geriau auginti alpinariumuose, lysvėse ir grupelėmis gazone, pažiedlapes ir rytines-mažomis grupėmis kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Mat šios, aguonoms nudžiūvus, uždengia nedekoratyvius plotus.
Žiedai vandenyje laikosi trumpai (3-4 dienas). Patartina žiedkočių galus apdeginti. Geriau skinti butonus anksti rytą.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Aguona
The post Aguona – vienmetis ar daugiametis žolinis augalas appeared first on Viskas apie gėles.