Pakalnutė – lelijinių šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Stiebai belapiai, iki 20 cm aukščio. Lapai 2 (3), pamatiniai, žali. Žiedai vienpusiškoje daugiažiedėje kekėje, balti, kvepiantys. Vaisius-raudona uoga.
Monotipinė gentis, tačiau gana varijuojanti. Kai kurie autoriai išskiria jos nelabai skiriasi nuo. Paplitusios Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, daugiausia miškuose, krūmuose.
Paprastoji pakalnutė.
Auginamos sodinės formos bei veislės: ‘Grandiflora’, ‘Lineata’. Žiedai pilnaviduriai, lapai tamsūs. Šakniastiebiai šliaužiantys, horizontalus, su daugeliu smulkių šaknų. Lapai stambūs, į viršų smailėjantys, elipsiškai lancetiški. Žiedai varpeliški, 0,4-0,6 cm ilgio, balti. Žydi gegužės-birželio mėn., 14 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemoja nedengta.
Gerai auga kiek pavėsingoje vietoje, trąšioje, puveningoje, lengvoje, rūgštesnėje dirvoje. Netinka sausos smėlio dirvos. Anksčiau šis augalas buvo vadinamas Lilium convallium-pakalnių, slėnių lelija.
Šakniastiebiai sodinami rugpjūčio rugsėjo mėn. 6-8 cm gyliu. Dirva turi būti įdirbta iki 20 cm gylio. Gėlynuose auginamos tik žiedinius pumpurus turinčios pakalnutės. Sodinamos 10-20 cm atstumu (1 m² 40-56). Pakalnutės su lapiniais pumpurais sodinamos 5-6 cm atstumu į daigynines lysves. Jos žydi po 2-3 metų. Pasodinus būtina palaistyti. Per sausras laistomi ir suaugę augalai. Naudinga mulčiuoti durpėmis.
Dauginama sėklomis ir šakniastiebių dalimis.
Išaugintos iš sėklų pakalnutės žydi tik po 4-5 metų. Rudenį šakniastiebiai supjaustomi 8-10 cm. ilgio gabaliukais ir sodinami į paruoštą daigyną. Augalai pažeidžiami svogūninio lapgraužio, pilkojo puvinio, rūdžių, nematodų.
Auginama miško parkų aikštelėse, želdiniuose. Jos greitai plisdamos gali užgožti šalimais augančius augalus, todėl sodinamos vienarūšėmis grupėmis. Žiedai tinka puokštėms. Rekomenduojama auginti kaip papildomo asortimento augalus.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastoji_pakalnut%C4%97
The post Pakalnutė – daugiametis šakniastiebinis augalas appeared first on Viskas apie gėles.