Karpažolė – karpažolinių šeimos vienmetis ar daugiametis žolinis, šakniastiebinis augalas arba puskrūmis (yra ir kaktusų, ir sukulentų). Stiebai šakoti, 15-50 cm aukščio. Lapai priešiniai, ištisiniai, lygiakraščiai arba smulkiai dantyti, kartais mėsingi. Žiedai skėčiuose. Žiedynas šakos viršūnėje; po juo lapų skraistė. Šių lapų pažastyse išauga nauji žiedynkočiai, susidaro tariamasis skėtis (daugiastypis žiedynas). Žydi gegužės-liepos mėn.
Vaisius skeltavaisis, skyjantis į 3 riešutėlius. Pientakiai pilni nuodingų pieno sulčių – latekso. Gentyje apie 1600 rūšių (kai kurie autoriai priskaičiuoja iki 2000). Augalai paplitę po visą Žemės rutulį. Daugiausia auga subtropikuose, tropikuose, karštose dykumose ir jų pakraščiuose. Tarybų Sąjungoje auga 160, Lietuvoje – 5 rūšys.
Lietuvoje miestų ir kaimo želdiniuose dažnesnė siauralapė karpažolė, gėlininkų sodybose retesnė spalvotoji karpažolė. Taip Plinijaus raštuose augalas pavadintas pagal Numidijos karaliaus gydytojo Euforbo vardą.
Siauralapė karpažolė.
Paplitusi pietinėje Skandinavijoje, Balkanuose, beveik visoje Europoje. Auga pakelėse, šlaituose, ant pylimų, sausuose miškuose, pušynuose, smėlinguose dirvožemiuose. Lietuvoje dažniau aptinkama pietryčiuose. Auginama kapinėse, darželiuose. Augalas 15-30 cm aukščio.
Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas, 30-40 cm ilgio. Stiebų daug. Lapai šviesiai žali, linijiški. Žiedai žalsvai geltoni, žiedynas daugiastypis. Pažiedės iš pradžių geltonos, vėliau parausta.
Žydi gegužės-liepos antroje dekadoje, apie 30-55 dienas, gausiai. Sėklų mūsų sąlygomis beveik nemezga. Rudenį žydi pakartotinai. Žiemoja nepridengta. Vaistinis augalas.
Tankialapė karpažolė.
Auga Kryme, Balkanuose, Kipro saloje, Korsikoje. Randama uolose ir akmeninguose šlaituose, kur karbonatinis dirvožemis. Kultivuojama nuo 1570 metų. Augalas 30-35 cm aukščio, stiebas gulsčias, 30-40 cm ilgio, storas neįsišaknijantis. Lapai trumpi, mėsingi, lancetiški ar apvalūs, melsvai žali, žiemą žaliuoja, spirališkai tankiai išsidėstę aplink stiebą.
Žiedai neryškūs, geltoni; žiedynas skėtis. Apyžiedžio lapeliai raudoni. Žydi balandžio pabaigoje birželio mėn., apie 25-35 dienas, pats žydėjimas gegužės mėn. Sėklos noksta birželio pradžioje.
Spalvotoji karpažolė.
Paplitusi Tarybų Sąjungos europinės dalies pietvakariuose, pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Auga akmeninguose šlaituose, krūmokšniais apaugusiose aukštumose, prie upių, kalkingoje dirvoje. Kultivuojama nuo 1805 metų. Išauga tankus, 40-55 cm aukščio, iki metro skersmens keras su stipriomis šaknimis. Stiebas ir lapai apaugę švelniais plaukeliais. Lapai pailgai kiaušiniški, šviesiai žali, rudenį parausta. Žiedai neišvaizdūs.
Pažiedlapiai žalsvai geltoni, baigiant žydėti oranžiniai. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 30 dienų. Sėklų mūsų sąlygomis neužmezga. Żiemoja nepridengta. Žemaūgė forma ‘Nana’ žydi gegužės mėn., apie 29 dienas. Karpažolės mėgsta saulėtą arba kiek užpavėsintą vietą, apysausę, sunkesnę dirvą. Dažnai persodinėti nepatariama. Toje pačioje vietoje auga daugiau kaip 10 metų.
Siauralapė karpažolė sodinama 15-20 cm atstumu. Toje pačioje vietoje auginama 10-12 metų. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Žiemoja nepridengta. Tankialapė gerai auga saulėtoje vietoje, sausoje, kalkingoje dirvoje. Iššąla tik labai šaltą žiemą, bet pavasarį vėl atželia. Sodinama 15-20 cm atstumu. Toje pačioje vietoje auginama 4-5 metus. Spalvotoji karpažolė mėgsta saulėtą, sausą vietą, kalkingą, gerai drenuotą dirvą. Vegetaciją pradeda vėlai pavasarį. Atspari žiemai. Sodinama pavieniui arba grupėmis po 2-3 augalus 40 cm atstumu (1 m² 4 arba 7 kerai).
Karpažolės dauginamos dalijant kerą, atžalomis ir sėklomis.
Sėklos sėjamos tiesiog į dirvą pavasarį arba rudenį. Spalvotoji karpažolė dauginama dalijant kerą ir sėklomis. Siauralapė dauginama dalijant kerą, atžalomis ir sėklomis. Atžalas galima šaknydinti ir pavasarį, ir rudenį. Įsišaknijusios sparčiai auga. Antraisiais metais galima sodinti į nuolatinę vietą.
Visos rūšys atsparios ligoms ir kenkėjams. Siauralapė karpažolė auginama parkuose kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis, alpinariumuose, kalvotų vietų gėlynuose. Nepatariama sodinti prie sodybų, nes augalai šakniastiebiniai, greit plečiasi į šalis ir užgožia kitus augalus, tampa piktžole.
Tankialapė karpažolė tinka alpinariumams, atraminėms sienelėms. Gražūs deriniai būna su varpiniais augalais (pilkai melsvais lapais) ir kiliminiais šilokais, su anksti pražystančiais mažaisiais vilkdalgiais, dekoratyviniais česnakais.
Spalvotoji karpažolė sodinama alpinariumuose, ypač gražiai atrodo tarp akmenų, taip pat lysvelėse, bordiuruose. Ją galima komponuoti su vaistučiais, aubretėmis, ylialapiais flioksais, tiesiaragėmis našlaitėmis arba su pilkalapėmis daugiametėmis gėlėmis, žemaūgiais spygliuočiais medžiais, kauleniais, taip pat su tulpėmis, plačialapėmis bruneromis. Užsienyje ši rūšis naudojama pražydinimui. Žiedai tinka puokštėms.
The post Karpažolė – vienmetis ar daugiametis žolinis augalas appeared first on Viskas apie gėles.