Gyslotinė laumenė.
Auga pietvakarių Europoje, Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Anglijos pietinėje dalyje. Europoje auginama nuo 1560 m. Šaknis (šakniagumbis) stora. Augalas 60-80 cm aukščio. Antžeminė dalis apaugusi trumpais plaukeliais (tartum miltuota). Lapai dideli, plaukuoti, ilgakočiai. Žiedynai geltoni, 8-10 cm skersmens, viršūniniai. Žydi gegužės viduryje-birželio mėn., apie 45-60 dienų. Sėklų neužmezga.
Efemeroidas (trumpas vegetacijos periodas). Žiemai atspari. Veislės ‘Excelsum’ žiedynas 10 cm skersmens, keras iki 100 cm aukščio. Laumenės auginamos vidutinio sunkumo, molingoje, derlingoje dirvoje, atviroje vietoje. Pakenčia nedidelį pavėsį (gyslotinė geriau tarpsta labiau užpavėsinta). Žemė turi būti trąši, gerai įdirbta iki 15-20 cm gylio; naudinga įterpti organinių medžiagų (į 1 m² 5-10 kg). Vienoje vietoje gali augti 5 metus.
Senesnius kerus reikia padalyti ir persodinti. Tai geriausia atlikti rugpjūčio-rugsėjo mėn. arba anksti pavasarį. Sodinama 15-20 cm atstumu (į 1 m² 7-12 kerų). Augalui peržydėjus, žiedynkotis nupjaunamas. Tada iki pat šalčių žaliuos pamatinių lapų skrotelė. Kadangi šakniastiebiai išauga negiliai, tai purenant žemę stengtis nepažeisti šakniastiebių. Augalams žydint, taip pat ramybės periodu, t. y. vasarą ir rudenį laumenes reikia gausiai laistyti. Augalai žiemoja nepridengti.
Dauginama sėklomis, dalijant kerelį.
Sėklomis dauginamos tik rūšinės laumenės. 600 sėklų sveria 1 g. Tūkstančiui sėjinukų išauginti reikia pasėti apie 4 g sėklų. Sėklos sėjamos iš rudens arba pavasarį į gruntą ar į dėžutes. Pasėtos sėklos užberiamos 0,5 cm žemės sluoksniu. Sėjinukai pikuojami šiek tiek pavėsingoje vietoje. Į nuolatinę vietą sodinama antraisiais trečiaisiais metais. Iš sėklų išauginti augalai pražysta trečiasiais, kartais antraisiais metais.
Tačiau geriausia dauginti, ypač veislines laumenes, dalijant kerelį. Jis dalijamas augalą persodinant (kas dveji treji metai) rugpjūčio-rugsėjo mėn. ar anksti pavasarį (balandžio-gegužės mėn.). Sodinama 15 cm atstumu.
Labai anksti pavasarį pasodinti sodinukai gerai auga ir gausiai žydi tais pačiais metais. Jeigu laumenės auginamos žiedams, tai kereliai iki birželio mėn., o nuodingoji laumenė – net liepos mėn. Be to, anksti pavasarį galima atskelti įsišaknijusias ūglių dalis ir pasodinti į dirvą.
Tankiai pasodinti augalai suserga miltligėmis. Žemesnės rūšys (pvz., kaukazinė) sodinamos alpinariumuose, lysvelėse, gazone grupėmis kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis (bruneromis, vaistučiais, bergenijomis, tulpėmis, narcizais, vilkdalgiais, sinavadais, raktažolėmis), taip pat parkuose, kuriant laukinių gėlių gėlynus. Kaukazinės laumenės gražūs deriniai būna su kalniniu laibeniu, kaukaziniu vaistučiu ir įvairiomis viksvomis.
Prie vandens pakrančių ir baseinų galima sodinti su pelkinėmis neužmirštuolėmis, šliaužiančiomis šilingėmis, hostomis, purienomis, bruneromis, kininėmis astilbėmis ‘Pumila’ ir įvairiomis raktažolėmis. Dabar laumenės auginamos pramonei (žiedams) ir paspartintam pražydinimui.
Anksti pavasarį (kovo mėn.) augalus reikia uždengti polietileno plėvele. Tokių laumenių žiedai, palyginus su kontrolinėmis (nedengtomis), išauga puošnesni, be to, anksčiau pražysta. Plėvelė nuimama tik tada, kai išauga 20 cm aukščio žiedynstiebis.
Taip paruošiamos laumenės pražysta 1-2 savaitėmis anksčiau už nedengtas. Kaukazinė ir gyslotinė laumenės bei jų veislės, pavyzdžiui, ‘Frühlingspracht’, ‘Magnificum’, ‘Riedels Lichtspiegel’, ‘Excelsum’, tinka puokštėms, žiedai ilgai laikosi vandenyje. Skinami visiškai prasiskleidę žiedynai.
The post Gyslotinė laumenė auga pietvakarių Europoje appeared first on Viskas apie gėles.