Rūtenis – aguoninių šeimos daugiametis, dažniausiai su stiebagumbiais, efemeroidinis, žolinis augalas. Stiebagumbių didumas priklauso nuo rūšies. Kai kurie rūteniai (pav., geltonasis) turi šakniastiebius. Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai su pentinais, alyvinės, violetinės, purpurinės, baltos, geltonos ir kitokių spalvų; žiedynas – kekė. Vaisius dėžutė.
Žinoma apie 100 rūšių, paplitusių šiaurinėje ir Centrinėje Azijoje, Viduržemio pajūrio baseino zonoje, Vidurio Europoje. Lietuvoje 4 savaiminės rūšys, kitos introdukuotos.
Auksaspalvis rūtenis.
Paplitęs Sibire ir Mongolijoje. Stiebas tiesus, 15-30 cm aukščio. Lapai pilkai žali. Žiedai kekėje (iki 5 cm ilgio), geltoni. Žydi gegužės pirmoje pusėje, 25-30 dienų. Sėklos sunoksta.
Tuščiaviduris rūtenis.
Auga Skandinavijoje, Centrinėje ir Rytų Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Augalas 15-30 cm aukščio. Stiebagumbis tuščiaviduris. Lapai stambūs, plunksniškai suskaldyti, 2-3 kartus trilapiai. Kekė ilgakotė, cilindriška, gausiažiedė. Žiedai 2-2,5 cm ilgio, violetiškai rausvi, rečiau gelsvai balti. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Kilnusis rūtenis.
Paplitęs Vakarų Sibire ir Vidurinėje Azijoje. Stiebai tiesūs, iki 20 cm aukščio. Žiedynas – trumpa, plokščia kekė. Žiedai geltoni, pakraščiai oranžiniai, iki 2 cm skersmens, žydi gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Geltonasis rūtenis.
Vakarų ir Vidurio Europoje, Italijoje auga savaime ir auginamas kaip dekoratyvinis. Lietuvoje pasitaiko darželiuose. Šakniastiebis gulsčias, 10-20 cm ilgio. Stiebas status, šakotas, iki 30 cm aukščio. Iš šakniastiebio išauga keletas stiebų. Lapai trilapiai. Žiedai geltoni, kekėse. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Sėklos sunoksta.
Paprastasis rūtenis.
Auga Skandinavijoje, Rytų Europoje, Rytų Sibire, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje. Aptinkamas miškuose, krūmuose. Stiebagumbiai pilnaviduriai, nedideli. Augalas 10-20 cm aukščio. Žiedai kekėse, rausvai violetiniai arba rausvi. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Visi rūteniai žiemoja nedengti (tuščiavidurius rekomenduojama lengvai pridengti). Dekoratyvūs balandžio-birželio pirmą pusę (išskyrus geltonąjį). Sodinama pavėsyje, tarp medžių ir krūmų, nes dauguma rūtenių žydi, kai medžiai būna dar nesulapoję. Mėgsta lengvą, humusingą dirvą; nederlinga pagerinama pūdiniu (10 kg/m²). Lapams baigiant džiūti stiebagumbiai iškasami. Jie laikomi vazonėliuose ar dėžutėse su smėliu arba durpėmis. Jei smėlis ar durpės perdžiūsta, reikia truputį sudrėkinti vandeniu. Gumbai sodinami rugpjūčio pabaigoje rugsėjo mėn., 5 cm gyliu, 8-10 cm atstumu (1 m² 60-80 gumbų).
Rūtenius dar galima dauginti sėklomis (500-600 sėklų sveria 1 g). Jos sėjamos rudenį į dėžutes arba lysves. Dėžutės laikomos žiemą lauke. Pasodinti jauni daigai sunkiai prigyja, todėl rekomenduojama sėti į nuolatinę vietą. Sėklos išdėstomos 1-1,5 cm atstumu, tarp eilučių tarpai 9-8 cm.
Sudygę augalai rūpestingai prižiūrimi. Žydėti pradeda trečiaisiais metais. Sodinama tarp medžių ir krūmų su kitais pavasariniais efemerioidiniais augalais arba vienarūšėmis grupėmis. Geltonąjį rūtenį geriau sodinti žemesnėse alpinariumo vietose, prie vandens telkinių. Žiedai vandenyje laikosi trumpai.
The post Rūtenis – daugiametis žolinis augalas appeared first on Viskas apie gėles.