Virusinės tulpių ligos

Tulpėms kenkia net 9 rūšių virusai. Žalos dau­giausia padaro trys žemiau aprašytos rūšys.

Žiedlapių margligė (sukėlėjas Tulipa virus I (Cay­ley) Smith.).

Šis virusas suardo žiedlapių epidermio audinį, todėl pakeičia žiedų spalvą. Rožiniai, raudoni ir vio­letiniai tulpių žiedai pasidaro baltai ar geltonai dry­žuoti. Baltos ir geltonos spalvos žiedai nelabai pa­kinta, todėl liga dažnai būna nepastebima. Šis vi­rusas gali ir kitaip žiedlapius išmarginti, t. y. tam­sesnėmis dėmėmis arba dryžiais. Tai susiję su an­tocianu (nulemiančių spalvą) suaktyvėjimu dėl vi­ruso. Šie požymiai gali pasireikšti ir ant vieno au­galo. Jeigu viruso pažeisti augalai būna šviesesni negu natūrali spalva, tai augalai silpnai auga, ant lapų taip pat atsiranda šviesesnių dryželių ar dėmių. Ar atvirkščiai, tamsesniais žiedais augalai net geriau auga už sveikuosius, pavyzdžiui, Darvino hibridų grupės raudonžiedės veislės. Šią ligą platina įvairių rūšių amarai, mėgstantys veistis ant tulpių.

Apsauga žiedlapių margligės

Naikinti margažiedes tulpes. Žiedus ne pjauti peiliu, bet skinti rankomis, geriau rytą, po lietaus arba vakarop.

Dryžligė

Dryžligė (sukėlėjas Nicotiana virus 5 (Boning) Smith.). Ant lapų išilgai gyslų atsiranda balkšvos ar per­matomos pailgos dėmės ir dryžiai. Raudonžiedžių veislių žiedlapius išmargina tamsūs, beveik juodi dryžiai, o baltažiedžių ir geltonžiedžių dar švie­sesni arba permatorni dryžiai ir dėmės. Tokie auga­lai silpnai vystosi. Šis virusas labiausiai pažeidžia ankstyvasias tulpių veisles. Rudenį jį per tulpių šak­nis platina Trichodorus genties nematodai, kuriems ypač palanki lengva, apie 15° C temperatūros dirva.

Tuo tarpu žemesnėje kaip 10 C temperatūros dirvoje šis virusas nelabai pavojingas.

Apsauga nuo dryžligės

Nesveikus augalus rauti ir deginti. Ne­matodais užterštą dirvą dezinfekuoti tiozonu, karba­tionu arba DD-40 pagal nurodytą instrukciją.

Augusto liga

Augusto liga (sukėlėjas Nicatiana virus (Smith. et    (sin. l’abaco necrosis virus).

Liga pavadinta mokslininko, aptikusio 1929 rn šj virusą veislėje ‘Queen Augusta’, vardu. Ant pa­žeistų lapų ir stiebų atsiranda rudi, balkšvi dryžiai. Tokių augalų lapai išsikraipo, stiebas išlinksta, žie­dai neišsiskleidžia arba būna dryžuoti. Ant svogūnų lukštų ir tarp jų išryškėja įdubusios, stikliškos, vė­liau paruduojančios dėmės. Jos gerai matomos svo­gūną perpjovus skersai. Liga persiduocia augimo me­tu dukteriniams svogūnėliams. Ligą platina grybe­lio Olpidium brasicae zoosporos, karios dauginasi kopūstų šaknyse.

Apsauga nuo augusto ligos

Nesodinti tulpių po kopūstu. Iškasus nesveikus augalus sunaikinti (deginti). Ši liga ypač plinta, kai pražydinimui svogūnai laikomi per šal­toje patalpoje.

Šaltinis: A. Karla ir P.Balčikonis „Tulpių auginimas“. Daugiau info: tulpės arba tulpių ligos

The post Virusinės tulpių ligos appeared first on Viskas apie gėles.