Gerai auga vėsioje, drėgnoje, gerai drenuotoje, patręštoje organinėmis trąšomis, neutralios arba silpnai šarminės reakcijos dirvoje.

Sėklos sėjamos liepos mėn. saulėtas lysves arba šaltus inspektus. vieną inspekto langą pasėjama 4-5 g sėklų, kurios sudygsta po 8-14 dienų. Pikuojama, išsikalus trečiam lapeliui, 4-5 cm atstumu. Rudeni galima sodinti į nuolatinę vietą arba palikti žiemoti nepersodinus, bet tik tokiu atveju, jei pirmą kartą buvo išpikuota ne tankiau kaip 15 cm atstumu. įšalus žemei, pridengiama eglišakėmis, šiaudais. Lapai netinka, nes po jais daigai gali iššusti. Dangą reikia nuimti ankstyvą pavasarį.
Sėjos laikas turi būti parenkamas atsižvelgiant į planuojamo žydėjimo laiką. Jei norite gėlių pavasarį, sėkite liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Birželio mėnesį pasėti augalai žydės šį rudenį.

Našlaitės dauginamos sėklomis, dalijant kerą, auginiais ir įsišaknijančiomis palaipų dalimis.
Norėdami užtikrinti sėkmingą daigumą, rinkitės durpių substratą, kuriame gausu maistinių medžiagų. Į tokio tipo purią dirvą pasodintos našlaitės veš iki pavasario. Atšilus orams galite juos laikyti viduje vazonėlyje arba persodinti į žemę.

Geriau dygsta šviežiai surinktos sėklos, todėl sėjama iš rudens. 3000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 2 g). Daigai pikuojami į daigynines lysves ar inspektus pavasarį, o rudenį ar kitų metų pavasarį sodinami į nuolatinę vietą. Kvapioji našlaitė dauginama įsišaknijančiomis palaipų dalimis.

Auga Vakarų ir Rytų Sibiro, Mongolijos bei Vidurinės Azijos kalnų pievose. Augalas 10-15 cm aukščio. Lapai apskriti ir pailgai kiaušiniški, su ilgais lapkočiais, tamsiai žali, žiemojantys. Žiedai pavieniai, 2,5-3 cm skersmens, mėlynos, violetinės, žydros, geltonos ir baltos kreminės spalvos. Pradeda žydėti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, žydi 25-30 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemai dengiama.
Altajinės ir tiesiaragės našlaitės geriau auga saulėtoje, kvapioji – saulėtoje ir nelabai pavėsingoje, drugiažiedė – pavėsingoje, net ūksmingoje vietoje. Dirvą mėgsta trąšią, drėgnoką, ji įdirbama iki 20 cm gylio, pagerinama perpuvusiu mėšlu (10-15 kg/m²).

Paplitusi Pirėnuose, kur pirmą kartą buvo aprašyta 1776 m. Augalas 15-20 cm aukščio. Stiebai kylantys. Lapai kiaušiniški. Žiedai mėlynos, baltos, kreminės geltonos spalvos (priklauso nuo veislės). Žydi nuo gegužės mėn. iki rugsėjo vidurio. Gausiai dera. Tarprūšinės hibridizacijos būdu išvesta nemažai šios našlaitės veislių: ‘Altona’- žiedai kreminės geltonos spalvos, ‘Angerland’- violetiškai mėlyni, Germania’- tamsiai violetiniai, ‘Hansa’- šviesiai mėlyni, vidurys geltonas, Anneke-violetiniai, ‘Bombini nedengiama, tačiau labai šaltomis geltoni besniegėmis žiemomis gali iššalti.

Kryme, Kaukaze, Balkanuose, Mažojoje Azijoje, Viduržemio pajūryje. Augalas 8-10 cm aukščio, šakniastiebinis, palaipinis, įsišaknijantis bamblių vietoje. Žiedai pavieniai, kvepiantys, violetiniai, balti, 1,5-2 cm skersmens. Žydi balandžio antroje pusėje, 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai, tačiau ne taip gausiai. Sėklos sunoksta. Žiemoja nedengta.

Auga Siaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvos želdiniuose neužregistruota (nuo 1981 m. Auginama Kauno botanikos sode). Augalas 15-20 cm aukščio. Žiedai nedideli, balti, tamsiu viduriu. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi apie 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Našlaitė