Septoriozė. Pirmiausia ant apatinių, o vėliau ir ant kitų lapų atsiranda netaisyklingai apskritos, raudonai violetinės su šviesesniu viduriu dėmės, kurių viduje susidaro juodi maži taškeliai — ligos sukėlėjo Septoria phlogis Sacc. et Speg. grybo piknidžiai. Pamažu dėmės didėja, gausėja ir pagaliau pažeisti lapai pagelsta, nudžiūsta ir nukrinta. Augalai esti nebe tokie gražūs. Ligos pradai žiemoja nukritusiuose lapuose ir anksti pavasarį puola pirmuosius flioksų lapelius. Liga gana plačiai paplitusi.
Kovai su šia liga reikia auginti atsparias jai veisles. Tik pasirodžius ligai, pakartotinai kas 12-15 dienų augalus purkšti vario grupės fungicidais. Visą laiką šalinti nukritusius ir stipriai pažeistus lapus. Rudenį visus apmirusius stiebus nupjauti 5-6 cm aukštyje ir juos sudeginti. Po nupjovimo augalus žiemai užpilti perpuvusia žeme arba durpėmis.
Tikroji miltligė. Pažeistos augalo dalys būna apsitraukusios balsvu miltuotu ligos sukėlėjo grybo Erysiphe cichoriacearum DC aptraukalu — grybiena su konidijomis, kuriomis liga plinta vasarą. Stipriai užpulti lapai pirma laiko nukrinta.
Apatinių lapų džiūvimas. Pavasarį, kai pakankamai drėgmės, flioksai gražiai auga. Vasarą, užsitęsus ilgesnei sausrai ir tuo metu nelaistant augalų, iš pradžių apatiniai, o vėliau ir kiti lapai net iki pat viršūnės po truputį pradeda gelsti, o po to džiūti.
Apatiniai lapai gali pradėti džiūti ir tada, kai ne laiku padalijami ir sodinami flioksų kerai. Jei augalai netinkamai tręšiami mineralinėmis trąšomis — apibarstomi apatiniai lapai, pastarieji dažnai nudega arba net ir sudžiūsta.
Užėjus ilgesnėms vasaros sausroms, flioksus reikia pakankamai laistyti. Nesuvėlinti kerų dalijimo ir jų sodinimo. Karštomis dienomis flioksų netręšti mineralinėmis trąšomis. Jas galima išberti vakare arba esant apsiniaukusiam orui. Ant augalų užkritusias trąšų liekanas nuplauti vandeniu.
Stiebų plyšimas. Drėgnais metais, flioksams vešliai augant, ypač juos pavasarį gausiai patręšus azoto trąšomis ir trūkstant dirvoje kalkių, apatinėje stiebo dalyje plyšta stiebas. Laikui bėgant, plyšiai apauga kaliusu, ir augalai vystosi normaliai, tik būna neatsparūs išgulimui.
Kad stiebai neplyštų, flioksus reikia laiku tręšti visa mineralinių trąšų norma, pridedant kartu ir mikroelementų boro ir molibdeno. Tuomet augalai pasidaro atsparesni įvairioms ligoms, ne vien tik stiebų plyšimui.
Garbanė. Ši liga pasireiškia ant visą augalo dalią. Lapalakštis būna įlenktas arba garbanotas; ant jo atsiranda netaisyklingos formos nekrotinės dėmės. Nuo nekrotinių dėmių lapai pasidaro nelygūs, eižėti arba blizga kaip lakuoti. Lapo gyslos paruduoja, o tada lapas apmiršta. Kitais atvejais aplink gyslas atsiranda juodos juostelės arba gelsvai žalias mozaikinis piešinys.
Stiebas dažnai sutrumpėjęs ir truputį išlenktas, ant jo pastebimi nekrotiniai pailgi dryžiai, eižėtos vietos arba plyšiai. Sutrumpėję tarpubambliai suteikia augalui kupsto formą. Tai atsitinka ir dėl to, kad apmiršta augimo kūgeliai. žiedai beveik nesusidaro arba jie būna nepakankamai išsivystę. Dažnai sergantieji augalai apmiršta pirma laiko.
Ligos sukėlėjas — virusas Nicotiana virus 11 (Smith et Bald) Smith. Infekcija persiduoda sultimis.
Kovojant su šia liga, sergančius augalus būtina pašalinti.
Lapų siūliškumas. Sergančią augalą lapai mažai dėmėti ir stipriai deformuoti, lapalakštis įgauna juostos arba siūlišką formą, lapai būna iškraipyti. Ligos sukėlėjas—virusas Cucumis virus 1 (Doolittle) Smith.
Infekcija persiduoda sultimis. Ją platina ir amarai.
Kovojant su šia liga, sergančius augalus būtina pašalinti, dezinfekuoti darbo įrankius, naikinti amarus.
Žieduotoji dėmėtligė. Ant lapų greta chlorotinių gelsvų dėmių būna tipiškos žiediškos dėmės. Augalo augimas sutrikęs. Tokie augalai netinka realizacijai.
Ligos sukėlėjas — virusas Tomato black ring virus.
Infekcija persiduoda sultimis, ją platina nematodos.
Kovojant su šia liga, sergančius augalus reikia pašalinti, dezinfekuoti darbo įrankius, naikinti nematodas.
The post Flioksų ligos: Septoriozė, Tikroji miltligė, Garbanė, Žieduotoji dėmėtligė appeared first on Viskas apie gėles.