Veronikos apšvietimas ir temperatūra

Augalas, vadinamas veronika, gali gerai augti ir saulėje, ir daliniame pavėsyje. Gali augti ir visiškame šešėlyje, tačiau tokioje aplinkoje nesudarys tiek daug žiedų. Dėl per didelio tiesioginių saulės spindulių kiekio augalas gali nuvysti. Norintiems pakeisti veją, ši žolė idealiai tinka iš dalies pavėsingose vietose po medžiais. Jai gerai tinka ryškus, netiesioginis apšvietimas.

Laistymas ir drėgmė veronikoms

Pirmą kartą pasodinę veroniką, laistykite ją kasdien, vėliau laistymą palaipsniui mažinkite. Įsitvirtinusius augalus reikia laistyti tik tada, kai išdžiūsta viršutinis dirvos centimetras. Perlaistymas gali sukelti stiebo ir šaknų puvinį. Pirmą kartą sodindami gali sumažinti laistymo poreikį pridėdami komposto arba mulčio sluoksnį, nes jis apsaugo dirvą nuo drėgmės garavimo. Kai augalas įsitvirtins, optimalaus augimo tikslais laistykite jį, kai dirva pradės džiūti.

Koks tinkamas dirvožemis veronikai?

Šis žemaūgis daugiametis augalas gali augti įvairiose dirvose, tačiau, jei galima rinktis, jis mieliau renkasi smėlingą arba šiek tiek priemolio dirvožemį. Geriausia šiam augalui tinka gerai drenuojama, bet drėgmę sulaikanti dirva. Dirvos pH šiam augalui nėra labai svarbus, jei ji nėra per rūgšti ar per šarminė. Kaip ir daugumai žemės dangų, lengviausia palaikyti neutralų dirvožemio pH, tačiau jei dirvožemis šiek tiek rūgštus arba šarminis, šiam augalui jis vis tiek tinka.

Veronikos trešimas

Veronikai nereikia trąšų, nes ji gali išgyventi ir esant prastai dirvos mitybai. Norėdami paskatinti sveiką augalų plitimą, anksti pavasarį galite tręšti organinėmis 5-10-5 (azotas, fosforas ir kalis) trąšomis. Didesnis fosforo kiekis trąšose paskatins žydėjimą, o lengvas trąšų įterpimas palaikys augalą laimingą. Jei reikia, vasaros viduryje galite papildyti antrąjį pusiau stiprų tręšimą. Jei norite nenaudoti standartinių trąšų, pavasarį augalų pagrindą galite patręšti geru kompostu arba lapų kompostu. Tai taip pat padės palaikyti pastovią dirvos drėgmę. Šio augalo nereikėtų pertręšti, nes turtingoje aplinkoje jis gali greitai išplisti į kitas sodo dalis. Jei norite sudaryti grafiką, tręškite ne dažniau kaip vieną kartą ankstyvą pavasarį ir vieną kartą vasaros pradžioje, praleisdami rudenį ir žiemą.

Dauginimo būdai veronikoms

Veronikos dauginimasis – tai procesas, kurio metu augalas plinta ūgliais iškart po dirvos paviršiumi. Taip pat žinoma, kad jos šaknis formuoja stiebo mazguose, todėl jos yra geras pasirinkimas auginiams arba oro sluoksniavimui. Kitas dauginimo būdas – augalų dalijimas.

Norėdami dauginti augalus iš auginių, paimkite norimo augalo auginį ir įspauskite jį į sudrėkintą vazono žemę. Būtinai palikite porą stiebo mazgų po dirvos paviršiumi ir laikykite auginį šviesioje, bet netiesiogiai apšviestoje vietoje, kol jis įsišaknys.

Prispaudus stiebo mazgą po dirvos paviršiumi galima padauginti papildomų augalų. Tai oro sluoksniavimo variantas, kuris ypač veiksmingas auginant Veronika rūšis.

Esant žemesnei temperatūrai, senesnių augalų vidurys gali pradėti nykti ir atrodyti rudas. Tačiau prieš pavasarį augalui vėl pradėjus aktyviai augti, pats laikas jį padalyti. Kastuvu perpjaukite augalą į kelis segmentus su pritvirtintomis šaknimis, pašalindami išdžiūvusį centrą. Persodinkite naująjį pradedamąjį augalą į dirvą, ir jis vėl pasipildys.

Kaip reikia genėti veronikas?

Kad šliaužiančiosios veronikos dirvos danga būtų vienodo aukščio ir formos, ne žydėjimo sezono metu ją galite nupjauti žoliapjove. Tačiau jei šliaužiančiąją veroniką nupjausite po rugsėjo, tai stabdys naują augimą ir augalas taps jautresnis šaltoms temperatūroms.

Jei pjaunate norėdami genėti, geriausia pritvirtinti pjovimo maišą, kad būtų galima sugaudyti atraižas. Iš nupjautų segmentų su lapų mazgais augalas lengvai suformuos naujus augalus. Mulčiuojanti šienapjovė gali paskleisti šiuos mažus stiebo gabalėlius tose vietose, kuriose nenorite, kad augalas augtų, todėl geriausia naudoti šienapjovę su maišeliu.

Veronikos kenkėjai ir ligos

Veronikos kenkėjų ir ligų yra labai nedaug. Veronikos paprastai yra tvirti ir ilgaamžiai augalai. Tačiau gali kilti keletas problemų.

Daug žinių apie kenkėjų problemas dėl šio daugiamečio augalo nebuvo gauta, tačiau jis gali būti prieglobstis kai kurioms vabzdžių rūšims, pavyzdžiui, erkėms ar blusoms. Į dirvožemį įmaišę naudingųjų nematodų, sunaikinsite blusų ir erkių kiaušinėlius bei lervas, kurios gali slėptis tarp augalų.

Svarbu paminėti, kad veronikos yra puikus naudingų vabzdžių ir apdulkintojų traukos objektas. Jei tikitės sukurti apdulkintojams draugišką sodą, apsvarstykite galimybę jį paįvairinti veronikomis.

Ligos gali išsivystyti, jei augalai perlaistomi, nes taip sudaromos idealios sąlygos grybiniam puviniui atsirasti. Veronikos rūšys ypač jautrios šaknų ir stiebų puviniui, todėl svarbu, kad jos būtų sveikos, o dirvožemis būtų drėgnas, bet ne permirkęs.