Chrizantemas galima pradėti dauginti jau vasario mėn. Po mėnesio pakankamai išauga naujų ūglių kuriuos galima vėl įšaknyti. Ankstyvosios veislės baigiamos įšaknyti iki gegužės vidurio, vidutinio vėlyvumo iki gegužės pabaigos, o vėlyvąsias galima dauginti ir birželio pradžioje. Vėliau padaugintos chrizantemos išauga žemesnės, tai ypač svarbu, numatant auginti vazonuose.

Prieš ūglių skynimą motininiai augalų nupurškiami insekticidais nuo baltasparnių, voratinklinių erkučių ir amarų. Nuo šliužų išdėliojami specialūs jaukai. Ūgliai pjaunami aštriu peiliu, iš karto reikiamo ilgio, prie motininio augalo paliekant 2 lapus, tada greičiau atauga nauji ūgliai. Ūglis pjaunamas žemiau lapo prisegimo vietos ir apatinis lapas pašalinamas. Anksti įšaknijant, ūgliai pjaunami 7-8 cm ilgio, o vėliau 5-6 cm. Galima juos ne pjauti, o reikiamame aukštyje nulaužti ir sodinti be papildomo paruošimo. Šiuo atveju reikia mažiau darbo sąnaudų ir nepernešamos ligos. Ūglio apatinė dalis neturi būti nei per daug minkšta, nei per daug kieta, nes sumedėję ūgliai ilgiau šaknijasi, o minkšti pūva. Esant būtinam reikalui, nupjautus ūglius galima 14-28 d. išlaikyti 2-3°C šilumos ir 70% santykinės drėgmės patalpoje. Jie turi būti sudėti polietileno maišelius. arba plėvele išklotas kartonines dėžes. įsišaknijusių ūglių geriau nesandėliuoti.

Auginiams įšaknyti ant stelažo arba i dėžutę pripilama garais iškaitintos kompostinės žemės ir durpių mišinio , o ant viršaus užpilama 1,5-2 cm sluoksnis išplauto smėlio ir durpių mišinio (1:1) arba perlito. Taip paruoštas substratas išlyginamas ir sudrėkinamas. jų ūgliai smeigiami ne giliau kaip 1.5 cm ir 4×4 arba 5×5 atstumais. Per tankiai susmaigstyti ūgliai gali pradėti pūti, o per retai — vysti. Paprastai 1000 auginių susmaigstoma 2-2,5 m2. Susmaigstyti auginiai gausiai palaistomi ir gerai uždengiami įpakavimo medžiaga, kad tarp jos ir auginių liktų 25-35 cm tarpas. Polietileno plėvelė mažiau tinka, nes jos apačioje susikaupę vandens lašai krinta, ant auginių ir jie gali pradėti pūti.

Chrizantemų auginiai geriausiai įsišaknija esant 14-16°C temperatūrai, o substrato 2°C aukštesnei, todėl, įšaknijant žiemą, jį reikia pašildyti, ypač pirmąsias 5-8 d. Tačiau per aukšta temperatūra kenksminga, nes, esant apie 20°C, ūgliai nors ir greičiau įsišaknija, tačiau dažniau ir pradeda pūti.

Pirmąją savaitę įpakavimo medžiaga nuo besišaknijančių auginių nuimama kasdien ir auginiai pravėdinami. Iš pradžių ji nuimama 1 val., o vėliau vėdinama ilgiau.

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post CHRIZANTEMŲ DAUGINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Auginimas lauke, o vėliau šiltnamyje.

Tai senas chrizantemų auginimo būdas. Po šalnų jos pasodinamos į lysves lauke. Vieta turi būti apsaugota nuo vėjų, saulėta, dirva derlinga, gerai praleidžianti vandenį, kurios pH 6,2-7. Ruošiant žem€2, rudeni į 1 m2 išberiama 20-30 g kalio chlorido ir 40-50 g superfosfato arba kaulamilčių. Pavasarį patręšiama azoto trąšomis 1 m2 išberiant 40-50 g amonio salietros.

Prieš sodinimą augalus reikia palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų. Sodinti geriausia apsiniaukusią dieną. Sodinimo būdas priklauso nuo sklypo dydžio ir sodinamų augalų kiekio. Sodinant eilėmis, atstumai tarp augalų turi būti 25-30 cm., o tarp eilių 60-70 cm. Taip pasodintas chrizantemas galima prižiūrėti mechanizuotai. Mažiausiai ploto reikia chrizantemas auginant 120 cm pločio lysvėse. jas augalai sodinami 20-30 cm atstumu. Apskritai chrizantemų auginimo atstumai priklauso nuo jų lapų dydžio ir išsidėstymo, nes jos turi augti taip, kad lapai nesiliestų.

Šachmatine tvarka susodintos chrizantemos gauna daugiau saulės. Drėgmei substrate palaikyti, jas geriau apmulčiuoti. Nemulčiuotas chrizantemas reikia dažniau purenti. Rudenį prieš šalnas, jas reikia sunešti į šiltnamį.

Auginamas vazonuose.

Chrizantemas, numatomas realizuoti vazonuose, geriau juose auginti per visą vegetaciją. Taip auginant, jos nenukenčia rudenį pernešant į šiltnamį, tačiau jų priežiūrai reikia daugiau darbo sąnaudų.

Kad chrizantemos vazonuose gerai augtų, reikia derlingos, purios, gerai sulaikančios drėgmę žemės. Rekomenduojamas substratas, sudarytas iš lygių dalin kompostinės, velėninės žemės, perpuvusio mėšlo, pridedant šiek tiek durpių, smėlio bei kaulų miltų (2-3 kg/m3) ir kalio sulfato (1-1,5 kg/m3). Optimalus substrato pH 6,5-7. Jeigu auginama vien tiktai durpėse, reikia vartoti tas pačias trąšas kaip motininėms chrizantemoms.

Įsišakniję auginiai sodinami į 9-11 cm skersmens vazonus arba į lysves. Birželio pradžioje persodinama į 13-15 cm skersmens vazonus. Anksčiau įšaknytos chrizantemos į vazonus sodinamos po vieną, o vėliau po 2-3. Vazonai prikasami lauke 2/3 jų aukščio ir apmulčiuojami taip, kad jų nebūtų matyti. Neapmulčiuotoms chrizantemoms gali trūkti drėgmės.

Motininių chrizantemų auginimas.

Dauginimui augalai atrenkami jiems žydint, tipingi veislei, gerai išsivystę, sveiki. Jie sodinami dideles dėžes, vazonus arba stelažus (30-40 vnt./m2). Prieš sodinimą pašalinami seni lapai ir stiebai. Jeigu motininės chrizantemos rudenį nepersodinamos, viršutinį žemės sluoksni reikia pakeisti derlingesniu.

Pirmąsias 6 savaites motininiai augalai laikomi 6°C temperatūroje. Nuo tokioje temperatūroje nepalaikytų augalų paimti ūgliai įsišakniją, bet sudaro tiktai lapų rozetę. Sekančias 4 savaites juos reikia laikyti 16°C temperatūroje. Per tą laiką išauga daug naujų ūglių, kuriuos įšaknijus, galima pasodinti naują motininių augalų plantaciją (po 64 vnt./m2), iš kurios galima imti ūglelius žydinčioms chrizantemoms auginti.

Motinines chrizantemas reikia visą laiką papildomai šviesti DRL-400 lempomis, sudarant 16 val. dienos ilgį. Laistoma labai saikingai, o pradėjus kelti temperatūrą, reikia laistyti gausiai ir kas 2-3 savaites papildomai patręšti. Vandens temperatūra turi būti 18-20°C. Esant per didelei šiltnamio oro drėgmei, chrizantemos gali pradėti sirgti miltlige. Šiltnami reikia gerai vėdinti.

Smulkiažiedžių chrizantemų motininius augalus žiemai galima palikti inspektuose. Kad gerai įsišaknytų, į inspektus jie sodinami pavasarį, kur iki rudens auga ir žydi. Žydėjimo metu netinkami tolimesniam dauginimui augalai atrenkami ir pašalinami. Realizavus žiedus, pašalinami seni lapai bei stiebai ir uždengiami lapais. Prasidėjus šalčiams, inspektai apdengiami rėmais ar lentomis ir ant viršaus užberiama lapų, durpių arba uždedama kokios nors kitos šiltinančios medžiagos. Pavasarį, pasibaigus šalčiams, chrizantemos nudengiamos. Paprastai jos jau būna išauginusios stiprius ūglius, kuriuos galima įšaknyti. Dalis jų panaudojama dauginimui, o kiti paliekami žydėjimui rudenį. Toks motininių chrizantemų auginimo būdas labai paprastas, o svarbiausia, nereikia apšildomų inspektų.

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post CHRIZANTEMŲ AUGINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Substratas.

Chrizantemos gerai auga purioje, lengvoje ir derlingoje žemėje. Tinka kompostinės žemės, durpių ir perpuvusio mėšlo mišinys. Šiltnamiuose jos paprastai auginamos durpėse ir substrate, kuriame prieš tai augo daržovės. Visais atvejais pH turi būti 6,2-6,5.

Durpėse augančios chrizantemos turi daugiau šoninių ūglių, jos greičiau auga ir žydi, tačiau lapai būna šviesesni, o stiebai, ypač žiemą, daugiau ištįsę, silpnesni.

Norint chrizantemas auginti žemėje, kurioje prieš tai augo daržovės, reikia ją giliai supurenti. Tręšiama atsižvelgiant į agrocheminės laboratorijos analizes (trąšų kiekiai tokie patys, kaip auginant durpėse).

Sodinimas.

Įsišakniję auginiai sodinami į 10 cm gylio dėžutes, 7-8 cm skersmens vazonus arba į stelažus. Jeigu chrizantemas numatoma auginti vienu stiebu, sodinama 15×15 cm atstumu, o 2-3 stiebais — 17×17 cm arba 20×20 cm atstumais.. Smulkiažiedės chrizantemos sodinamos 25×25 cm ir 30×30 cm atstumais.

Įsišaknijusias chrizantemas reikia laiku persodinti, nes suvėlavus jos ištįsta ir susipina šaknys. Prieš persodinant, reikia gerai palieti. Sodinama tokiu gyliu, kokiu jos augo. Pasodinus gerai palaistoma ir saulėtu oru pirmomis dienomis pritemdoma.

Laistymas.

Chrizantemos mėgsta drėgną substratą. Ypač jas reikia gausiai lieti intensyvaus augimo metu. Kai šiuo laikotarpiu trūksta drėgmės, jos pradeda medėti, žiedai būna menkesnės kokybės. Laistant reikia stengtis neaplieti lapų. Vandens temperatūra turi būti 18–20°C. Gausiai laistant rudenį ir žiemą, kai mažai šviesos, chrizantemos gali pradėti sirgti.

Temperatūra.

Atskirais chrizantemų auginimo laikotarpiais reikalinga skirtinga temperatūra. Augančioms chrizantemoms optimali temperatūra 15-17°C, augant žiedpumpuriams ji turėtų būti 14-16°C, o pradėjus skleistis žiedams sumažinama iki 10-12°C. Esant žemesnei temperatūrai, jos lėčiau vystosi. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką esant 13-14°C, žiedpumpurių augimas užsitęsia 25-30 d., o kai šiltnamio temperatūra būna 10°C, chrizantemos gali ir visiškai nepražydėti, nors ir nenustoja augę. Per daug aukštoje temperatūroje augančių chrizantemų būna mažiau pilnaviduriai žiedai, pakinta jų spalva.

Papildomas tręšimas.

Chrizantemos druskų koncentracijai nejautrios, tačiau esant substrate dideliems jų kiekiams, menkiau vystosi šaknys, blogiau įsisavinamos maistmedžiagės ir vanduo.

Gerai išsivysčiusių chrizantemų lapuose būna daug azoto (kai kurių veislių net iki 5%). Jo trūkstant, jauni augalai pradeda medėti, jauni lapai būna smulkūs, gelsvi, o seni ima rausti ir kristi. Tačiau azoto perteklius taip pat kenksmingas. Kai jo per daug, chrizantemų lapai būna tamsiai žali, trapūs, jos vėliau žydi, greičiau vysta ir labiau serga. Vazonuose auginamoms chrizantemoms azoto reikia 2 kartus mažiau, negu augančioms šiltnamio grunte. Įsišaknijusius auginius. sodinant vazonus, substrate turi būti azoto ne daugiau kaip 100 mg/1, o augalams augant, ne daugiau kaip 150 mg/1. Tuo tarpu šiltnamio grunte augančioms chrizantemoms azoto gali būti 200 mg/1. Vegetacijos metu chrizantemas geriau tręšti amoniakiniu azotu, o kraunant žiedpumpurius nitratiniu. Reikia nepamiršti, kad azotas teigiamai veikia tiktai esant pakankamam kiekiui fosforo, kuris spartina žydėjimą, didina atsparumą ligoms. Fosforo trąšos lėtai tirpsta, todėl jomis reikia tręšti prieš sodinimą.

Chrizantemos labai lengvai įsisavina kalį visais metų laikais. Kuo didesnė augalų masė, tuo kalio reikia daugiau. Ypač jis reikalingas tada, kai trūksta šviesos. Labai svarbu, kad pakankamai kalio gautų durpėse arba durpių ir medžio pjuvenų mišiniuose augančios chrizantemos, nes juose kalio būna mažai, o patręšus, jis labai greitai išsiplauna. Tačiau, esant per dideliam kalio kiekiui, blogai įsisavinamas magnis. Trūkstant magnio, ant apatinių lapų atsiranda chlorozė, kartais net ir rudos nekrotinės dėmės, kurios vėliau susilieja ir jie nudžiūsta. Kad chrizantemos geriau įsisavintų magnį, reikia durpes neutralizuoti kreida, sumaišyta su dolomitmilčiais, o papildomai tręšti magnio sulfatu.

Formavimas.

Chrizantemos, priklausomai nuo jų padauginimo laiko ir veislės, pinciruojamos 1-3 kartus arba visiškai nepinciruojamos. Anksti padaugintas (kovo—balandžio mėn.), kad nepradėtų žydėti joms nepalankiomis šviesos sąlygomis, reikia pinciruoti nugnybiant arba nupjaunant (nugnybimas — ūglio viršūnės pašalinimas iki 2 cm ilgio, nupjovimas — iki 5-6 cm ilgio). Nupinciravus ant augalo turi likti ne mažiau kaip 4-6 lapai, iš kurių pažastų išauga šoniniai ūgliai. Skinti auginamos stambiažiedės chrizantemos nugnybiamos vieną kartą ir auginamos su 3-4 stiebais, tačiau norint išauginti didelius, labai dekoratyvius stambiažiedžių chrizantemų žiedus, jas reikia auginti vienu stiebu. Apskritai didelius ir dekoratyvius stambiažiedžių chrizantemų žiedus galima išauginti tik laiku šalinant šoninius

Stambiažiedės ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo chrizantemos antrą kartą pinciruojamos ne vėliau kaip iki birželio pradžios, o vėlyvosios iki birželio pabaigos arba liepos pradžios. Paprastai pirmą kartą pinciruojama kai pasodintos chrizantemos gerai įsišaknija ir būna iki 15 cm aukščio. Antrą kartą pinciruojama joms išaugus iki 20-25 cm. Ankstyvąsias chrizantemų veisles paskutini kartą reikia pinciruoti ne vėliau birželio vidurio, vidutinio vėlyvumo — birželio pabaigos, o vėlyvąsias — liepos pradžioje, kad augalai spėtų išauginti ilgus žiedkočius.

Paprastai ankstyvosios chrizantemų veislės pinciruojamos 1-2 kartus, o padaugintos balandžio pabaigoje ir gegužės mėn. visiškai nepinciruojamos. Vidutinio vėlyvumo veislės taip pat pinciruojamos 1-2 kartus, labai anksti padaugintos 3 kartus, o padaugintos gegužės mėn. nepinciruojamos. Vėlyvosios veislės pinciruojamos 1-3 kartus, o padaugintos gegužės pabaigoje-birželio mėn. nepinciruojamos.

Vazoninės smulkiažiedės chrizantemos, kaip ir stambiažiedės, pinciruojamos 1-3 kartus. Norint išauginti žemai išsišakojusius kerus, jas reikia pirmą kartą pinciruoti 10-15 cm aukštyje. Skynimui auginamoms smulkiažiedėms chrizantemoms vos pradėjęs nusispalvinti centrinis žiedpumpuris pašalinamas, o šoniniai paliekami, kad išaugę žiedai sudarytų skėčio formos žiedyną ir būtų vienodame lygyje. Norint kad žydėtų lapkričio mėn. 1 d., paskutinį kartą pinciruojama rugpjūčio mėn. 10 d.

Skynimas.

Chrizantemos skinamos tiktai visiškai žiedams išsiskleidus. Prieš merkiant į vandenį, žiedkočių galai įskeliami, o apatiniai lapai pašalinami.

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post CHRIZANTEMŲ PRIEŽIŪROS DARBAI appeared first on Viskas apie gėles.

Sudarius atitinkamas šviesos sąlygas, žydinčių chrizantemų galima turėti ištisus metus. Jų vegetatyviniam vystymuisi reikia ilgesnės kaip 14 val. dienos, o kraunant žiedpumpurius ir žydint, dienos ilgumas turi būti tiktai 9-12 val. Taigi, norint kad chrizantemos žydėtų tada, kai diena ilgesnė, jas reikia kuri laiką pritemdyti. žiedpumpurių krovimui labai daug reikšmės turi šviesos intensyvumas ir temperatūra. Kai diena trumpesnė kaip 14 val., chrizantemų vegetatyviniam vystymuisi pratęsti ir sutrukdyti žiedpumpurių formavimąsi, jas reikia papildomai šviesti. Lempos kabinamos 60-100 cm atstumu virš augalų. Papildomai šviečiama 3-7 savaites, priklausomai nuo norimo pražydinti laiko, temperatūros ir veislės savybių. Praėjus .šiam laikotarpiui, chrizantemoms reikia sudaryti trumpos dienos sąlygas, kad pradėtų formuotis žiedpumpuriai.

Šiltnamiams užtemdyti naudojama neperšviečiama juoda medžiaga arba juoda polietileno plėvelė. Šviesos intensyvumas po plėvele giedrą dieną ne didesnis kaip 15 liuksų. Jeigu chrizantemos šiltnamyje pražydinamos ištisus metus, jas temdyti pradedama nuo kovo vidurio ir temdoma iki rugsėjo pabaigos 6 kartus per savaitę nuo 18 val. iki 8 val. ryto, kol pradės formuotis žiedpumpuriai.

Planuojant žydinčių chrizantemų turėti ištisus metus, reikia tinkami parinkti asortimentą.

Neturint specialių įrengimų šiltnamiui pritemdyti ir negalint išlaikyti optimalios temperatūros, chrizantemas galima pražydinti anksti pavasarį ir rudenį, tiktai reikia parinkti atitinkamas veisles ir sodinimo laiką.

Žydėjimui pavasari tinka veislės: stambiažiedės — ‘Alec Bedser’, ‘Breitner’, ‘Doone Valley’, ‘Festival’, ‘Gazelle’, ‘Luna’, ‘Rayonant’; smulkiažiedės — ‘Avrora’, ‘Belyj Parus’, ‘Davine’, ‘Pinocchio’, ‘Sneguročka’, ‘Wally Ruff’. įsišakniję auginiai sodinami vasario mėn., o žydi gegužės-birželio mėn.

Žydėjimui rudeni galima sodinti šias veisles: stambiažiedes — ‘Crimson Robe’, ‘Elektra’, ‘Escapade’, ‘Golden Standart’, ‘May Shoesmith’, ‘Mefo’, ‘Resilient’, ‘Snowdon’, ‘Sterling’; smulkiažiedės — ‘Accent’, ‘Beauregard’, ‘Dramatic’, ‘Marble’, ‘Parisienne’, ‘Sybil’, ‘White Hurricane’. Jos sodinamos liepos pabaigoje — rugpjūčio pradžioje ir auginamos vienu stiebu be pinciravimo.

Kad chrizantemos žydėtų nuo sausio 1 d. iki gegužės 9 d. visur mūsų klimato sąlygomis jų nereikia nei papildomai šviesti nei pritemdyti.. Tačiau reikia parinkti tinkamas veisles, geriausia tokias, kurios žydi praėjus 9 savaitėms nuo žiedpumpurių krovimo pradžios.

Chrizantemas galima pražydinti ir vazonuose. Tinka veislės: ‘Accent’, ‘Dramatic’, ‘Marble’, ‘Nimbo’. Kad jos žydėtų rudenį, užtenka pasodinti rugpjūčio mėn. ir 2 kartus nupinciruoti. Galima ir nepinciruoti, tačiau šiuo atveju į vazoną sodinama po 3-5 auginius. Abiems atvejais pasodinus nedelsiant pritemdoma. Tokios chrizantemos per palyginti trumpą laiką (lapkričio mėn.) jau pradeda žydėti.

Chrizantemas auginti pagal iš anksto sudarytą programą labai apsimoka, nes sutrumpėja jų auginimo laikas, iš to paties ploto galima gauti kelis derlius, planuoti produkciją numatytais terminais ir gauti didelį ekonomini efektą.

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post CHRIZANTEMŲ ŽYDĖJIMO REGULIAVIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Lapai maži, prie stiebo prisegti statmenai, apatiniai šviesiai žali, vėliau pagelsta ir nudžiūsta, stiebai kieti

Priežastys: Trūksta azoto

Ką daryti: Tręšti 0,2% amonio salietros arba karbamido tirpalu

Lapai labai maži, šviesiais pakraščiais, stiebai ploni

Priežastys: Trūksta kalio

Ką daryti: Tręšti 0,2% kalio salietros tirpalu

Lapai maži, augalai vėlai pradeda žydėti

Priežastys: Trūksta fosforo

Ką daryti: Tręšti 0,2% superfosfato tirpalu

Lapai susiraukšlėję, rausvais pakraščiais ir apatinėmis pusėmis, apatiniai lapai pašviesėję, viršutiniai tiktai šviesiais pakraščiais, lapų gyslos normalios spalvos

Priežastys: Trūksta magnio

Ką daryti: Laistyti 0,2% magnio sulfato tirpalu

Viršūnės nustoja vystytis, intensyviai auga šoniniai stiebai, žiedynai deformuojasi, liežuviški žiedai riečiasi į viršų

Priežastys: Trūksta boro

Ką daryti: Laistyti boro rūgšties tirpalu (20 g/1000 1)

Viršutiniai lapai pašviesėję, jų pakraščiuose, o kartais ir ant stiebo matyti 1 mm dydžio nekrotinės dėmės, krinta

Priežastys: Trūksta mangano

Ką daryti: Laistyti mangano sulfato tirpalu (20 g/1000 1)

Lapai labai šviesūs, kartais visiškai balti, silpnai vystosi šaknys, augalai auga lėtai

Priežastys: Trūksta geležies, per sausas ar suplūktas substratas, purkšta chemikalais

Ką daryti: Laistyti geležies chelato tirpalu (500 ml/1000 1), šalinti minėtas priežastis

Netrukus po pinciravimo pradeda nykti augimo viršūnės, augalai šakojasi, auga keli stiebai

Priežastys: Per aukšta temperatūra, per sausas substratas

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Augalams esant 30-40 cm aukščio, dažniausiai pavasarį ir vasarą, pagrindinio stiebo viršutinėje dalyje pradeda augti daug šakų, žiedpumpuriai pradeda vėliau vystytis

Priežastys: Per daug šviesos

Ką daryti: Motininiams augalams temperatūra tūri būti 16-18°C, neįšaknyti peraugusių ūglių.

Įsišakniję augalai blogai auga, sudaro tiktai tankią lapų rozetę, nors ir sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi, o po jais leidžia naujus ūglius

Priežastys: Per aukšta ar per žema temperatūra, plona temdymo medžiaga, per mažai temdoma paros bėgyje arba temdyti baigta per anksti

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Jaunų augalų stiebas sumedėjęs, briaunuotas

Priežastys: Per maža drėgmės arba trūksta azoto

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Žiedkočiai tuščiaviduriai

Priežastys: Pertręšta, ypač azotu, per gausiai laistoma

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Blogai išsilaiko skinti žiedai

Priežastys: Pertręšta azotu, per vegetaciją trūko šviesos

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Į žemę įsmeigta auginio dalis pradeda pūti, jis neįsišaknija

Priežastys: Auginių juodoji kojelė

Ką daryti: Sodinti į sterilų substratą, gerai vėdinti šiltnami, vengti drėgmės pertekliaus, motininius augalus XII—I mėn. papildomai šviesti, nepertręšti azotu

Vysta apatiniai, o vėliau ir aukščiau esantys lapai, jų pakraščiai pagelsta, užsiriečia, po to nudžiūsta, tiktai viršūnėje lieka žali, kartais tiktai iš vienos augalo pusės, žiedai blyškūs, centre rudi, augalai nyksta. Perpjovus stiebą matyti parudavę vandens indai

Priežastys: Verticiliozė

Ką daryti: Dauginimui imti tiktai viršūninius ūglius, sodinti į sterilų substratą, vengti drėgmės pertekliaus, vėdinti šiltnamius

Rudenį į šiltnamį suneštų chrizantemų jauni lapai ir žiedpumpuriai apsitraukia pilkšvai balzganu, miltišku apnašu, lapai susisuka, gelsta, ūgliai nebeauga

Priežastys: Miltligė

Ką daryti: Auginti atsparias miltligei veisles, gerai vėdinti šiltnamį, sergančius augalus purkšti fungicidais

Dažniausiai apatinėje lapų pusėje, kartais ir ant stiebų atsiranda rudos dulkančios dėmės, pažeisti augalai gelsta ir džiūsta

Priežastys: Rūdys

Ką daryti: Liga labiau plinta drėgname šiltnamyje, pažeistas augalo dalis pašalinti, pastebėjus ligos požymius, purkšti fungicidais

Ant lapų, žiedpumpurių ir žiedų iš pradžių atsiranda pavandenijusios dėmės, vėliau jos pūva ir apsitraukia pilku pelėsiu

Priežastys: Botrytiozė

Ką daryti: Vėdinti šiltnami, augalus saikingai laistyti, purkšti fungicidais

Rudenį ant lapų atsiranda neryškios dėmės, vėliau jos apima visą lapą, pajuoduoja, o jų pakraščiai būna rudi, pažeisti lapai sukasi, džiūna, krinta, žiedai išauga mažesni

Priežastys: Septoriozė

Ką daryti: Pažeistus lapus nuskinti ir sunaikinti, tankiai nesodinti, neperlaistyti, nepertręšti azotu.

Iš pradžių vysta lapai, o vėliau nuvysta ir visas augalas

Priežastys: Pašaknio bakterinis puvinys

Ką daryti: Pažeistus augalus sunaikinti, nepertręšti azotu, liga labiau plinta kai labai drėgna ir šilta

Prie pat žemės ir stiebo pagrindo išauga trumpi, susiraitę, mėsingi ūgliai

Priežastys: Bakterinė dėmėtligė

Ką daryti: Sergančius augalus sunaikinti, auginti išdezinfekuotame substrate

Lapų apatinėje pusėje matyti daug mažų, lyg adata subadytų dėmelių

Priežastys: Voratinklinės erkės

Ką daryti: Šiltnamyje sudaryti optimalų mikroklimatą, pastebėjus pirmuosius kenkėjų židinius, augalus purkšti

Lapai gelsta, vėliau džiūna, jų apatinėje pusėje matyti lervos ir baltais sparnais 1,5 mm dydžio vabzdžiai

Priežastys: Šiltadaržiniai baltasparniai

Ką daryti: Dezinfekuoti šiltnamį, augalus purkšti insekticidais

Apgraužti lapai ir žiedpumpuriai, apkandžioti stiebai

Priežastys: Pelėdgalvių (naktinių drugių) lervos

Ką daryti: Apie šiltnamius naikinti piktžoles, šiltnamio vėdinimo langus įtaisyti tinklus, augalus purkšti insekticidais

Lapai apgraužti, matyti gleivių pėdsakai

Priežastys: Šliužai

Ką daryti: Naikinti piktžoles, šalinti augalų liekanas, neperlaistyti

Lapai džiūna, žiedpumpuriai neprasiskleidžia arba žydi vėliau, ūglių viršūnėse esančių lapų apatinėje pusėje matyti smulkių vabzdžių kolonijos

Priežastys: Amarai

Ką daryti: Purkšti insekticidais

Ant lapų matyti šviesios dėmės, kurios vėliau paruduoja, lapalakščiai susiraukšlėja, tampa skylėti, ūgliai išsikreivina, žiedpumpuriai blogai skleidžiasi, žiedai deformuojasi

Priežastys: Žolinės blakės

Ką daryti: Naikinti piktžoles, purkšti insekticidais

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post PASITAIKANČIOS NESĖKMĖS SU CHRIZANTEMOMIS appeared first on Viskas apie gėles.

Ramuliariozė. Ant raktažolių lapų atsiranda įvairaus didumo apskritos arba netaisyklingos gelsvos iki rudumo su ryškiai gelsvais apvadais dėmės. Kai liga stipriai išsivysto, lapai pirma laiko nudžiūsta. Kai drėgnas oras, dėmių vietoje atsiranda šviesus arba beveik pilkšvas aptraukalas, kurį sudaro ligos sukėlėjo Ramularia primulae Thiim. grybo konidijakočiai su konidijomis. Jomis liga vasarą plinta. Ligos pradai žiemoja dirvoje su augalų atliekomis. Ši liga ant raktažolių dažnokai pasitaiko.

Kad ramuliariozė neplistų, reikia šalinti stipriai pažeistus lapus. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, raktažoles pakartotinai purkšti vario grupės pre­paratais.

Kekerinis puvinys. Iš pradžių apmiršta lapų, žiedų ir žiedkočių dalys, vėliau jos apsidengia pilka dulkėta ligos sukėlėjo Botrytis cinerea Fr. pelėsio veja, kuri susideda iš grybo konidijakočių su konidijomis (plačiau apie šią ligą žr. čia.).

Netikroji miltligė. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesios, vėliau rurduo­jančios dėmės, o jų apatinėje pusėje susiformuoja purus balsvas ligos sukėlėjo Peronospora oerteliana Kūhn. pelėsis, susidedantis iš grybo konidijakočių su ko­nidijomis, kuriomis liga vasarą plinta. Ligos pradai žiemoja dirvoje su augalų atliekomis. Kad liga neplistų, vegetacijos metu raktažoles reikia purkšti vario turinčiais preparatais arba cinebo 0,3-0,5% suspensija.

Rūdys. Apatinėje lapų pusėje atsiranda ligos sukelėjo Puccinia primulae (D. C.) gelsvų ecidžių spuogeliai. Iš jų išdulkėjus ecidiosporoms, ant viršutinės ir apatinės lapų pusių susiformuoja uredosporos. Uredosporomis liga plinta vasa­rą. Rudeniop vietoj uredosporų susiformuoja tamsios teleutosporos, kurios žie­moja, ir infekcija tokiu būdu persiduoda ateinantiems metams. Kovos priemonės tos pačios, kaip ir kovojant su netikrąja miltlige.

Mozaika. Jauni augalų lapai būna išmarginti gelsvomis dėmėmis. Ant senes­nių lapų atsiranda nekrozės. Augalų vystymasis sutrinka ir kartais pastebimas net apmirimas. Žiedai būna margi arba visai pakeičia savo spalvą, t. y. išblunka.

Ligos sukėlėjas — virusas Cucumis virus 1 (Doolittle) Smith. Kadangi virusą platina amarai, būtina juos naikinti,  o sergančius augalus pašalinti.

Daugiau temų: RAKTAŽOLĖ-PRIMULĖ – kambarinė gėlė

Šaltinis: A. Minkevičius „Gėlių ligos“ ir wikipedia

The post Raktažolių ligos ir kaip nuo jų apsisaugoti appeared first on Viskas apie gėles.

Rūdys. Liga pažeidžia augalų lapus, stiebus ir žiedus. Pažeistuose organuose po epidermiu susidaro oranžinės, rudos arba juodos spalvos spuogeliai (priklau­somai nuo grybo sporų rūšies).

Sporoms subrendus, epidermis plyšta, ir iš spuogų išsiverčia sporų masė. Ligos pažeisti lapai anksti nukrinta, o žiedai bei stiebai nenormaliai išsikraipo.

Ligos sukėlėjai – įvairūs Uredinales eilės grybai (Uromyces, Puccinia, Phrag-midium). Šių grybų vystymosi cikle gali susidaryti net 5 sporų rūšys. Vasarą su­tinkamos geltonos arba rudos vasarinės sporos — uredosporos. Jomis grybas dau­ginasi ir plinta vasarą. Rudenį susidaro tamsiai rudos, beveik juodos teleutosporos. Jomis grybas peržiemoja. Pavasarį susiformuoja bazidės su bazidiosporomis, ku­rios sudygsta, patekusios ant atitinkamo augalo maitintojo. Apkrėstoje vietoje susidaro spermogoniai su spermaciais arba ecidės su ecidiosporomis, kuriomis apsi­krečia jau tikrieji augalai maitintojai, o ant jų susiformuoja uredosporos. Ne visi rūdiniai grybai turi šį visą vystymosi ciklą — kai kurie jų suformuoja tik vieną sporų rūšį, kiti — dvi arba tris. Taip pat ne visi jie turi ir po du augalus maitin­tojus—tarpinį ir tikrąjį.

Rūdys esti ant rožių, narcizų, gvazdikų, chrizantemų, cinerarijų, azalijų ir dau­gelio kitų gėlių rūšių.

Kovai su gėlių rūdimis rekomenduojama

Kovai su gėlių rūdimis rekomenduojama rinkti ir sudeginti nukritusius rūdėtus lapus ir kitus smarkiai užpultus augalo organus. Sergančius augalus naudinga pa­pildomai tręšti kalio trąšomis. Vengti azoto trąšų pertekliaus. Svarbi kovos priemo­nė — piktžolių naikinimas. (Kai kurios piktžolės yra rūdžių tarpiniai augalai mai­tintojai, pvz., karpažolė yra gvazdikų rūdžių tarpininkė). Būtina vėdinti šiltnamius, kad nesusidarytų didelė drėgmė (rūdiniai grybai mėgsta drėgmę). Dauginimui reikia imti tik sveikų augalų sėklas ir auginius.

Purškimas

Sergančius augalus reikia purkšti cinebo 0,3-0,7 proc. suspensija arba dulkinti siera arba sieros ir išsigesinusių kalkių mišiniu santykiu 1 : 1. Kovojant su rožių rūdimis, naudinga taip pat anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą purkšti 2% vario sulfato tirpalu arba 1% DNOK, apipurškiant ne tik augalus, bet ir žemę, kurioje gali būti žiemojančių ligos pradų.

Šaltinis: A. Minkevičius „Gėlių ligos“

The post Gėlių rudys – priemonės ir patarimai appeared first on Viskas apie gėles.

Vytulys. Liga pasireiškia tiek šiltnamiuose, tiek ir lauke. Ligos apimti nuvysta per kelias ar keliolika dienų (priklausomai nuo sukėlėjo).

Vytulio sukėlėjai dažniausiai yra Fusarium ir Verticillium genčių grybai. Jie patenka į augalus iš dirvos per šaknis. Kartais vytulį gali sukelti ir kai kurios bak­terijos.

Nuo šios ligos smarkiai kenčia azalijos, begonijos, cinerarijos, leukonijos, cik­lamenai, gvazdikai, ratiliai, kardeliai, gvaizdūnės.

Kaip kovoti

Kovojant su vytulio sukėlėjais, reikia iškasti su žemėmis ir sunaikinti nuvytu­sius augalus. Jokiu būdu negalima jų dėti į kompostus. Jeigu liga smarkiai pasi­reiškia, tai būtina dezinfekuoti arba pakeisti dirvą. Augalų laistymui reikia naudoti tik švarų vandenį. Padidintos kalio ir fosforo trąšų normos ligą stabdo, o azoto trąšų perteklius ligą skatina. Dauginimui reikia naudoti tik sveikų augalų svogūnus, gumbasvogūnius, auginius ir sėklas.

Šaltinis: A. Minkevičius „Gėlių ligos“

The post VYTULYS – gėlių liga appeared first on Viskas apie gėles.

Dauginimas sėklomis. Šiltnamiuose žydinčių ciklamenų galima turėti nuo rugpjūčio iki kovo mėn. Tačiau pasėjus gegužės—rugpjūčio mėn., jie šiltnamyje užima daug vietos ir sužydi tada, kai dar būna daug kitų gėlių. Geriausia sėti rugsėjo pabaigoje arba net lapkričio mėn. Ciklamenų žydėjimo pradžia ne tiek priklauso nuo sėjos laiko, kiek nuo paskutinio persodinimo i vazonus. Paprastai jie pradeda žydėti po 4 mėn. nuo paskutinio persodinimo. Iš 1000 geros kokybės sėklų galima realizacijai išauginti apie 650 ciklamenų.

Kai ciklamenų daigams išauga 1-2 tikrieji lapeliai, juos reikia išpikuoti. Didesnieji daigai sodinami atskirai nuo mažesniųjų, o neišsivystę išbrokuojami. Pikuojama į tokį pat substratą kaip. sėjai. Pirmą kartą dėžutę išpikuojama po 50 daigų 4×4 cm atstumu. Pikuoti reikia atsargiai, nes ciklamenų šaknys labai trapios. Išpikavus palaistoma. Ciklamenų šaknims reikia daug oro, todėl būtina sekti ar nesupuolė substratas. Daigus reikia laistyti atsargiai ir saikingai, dažnai purenti, apipurkšti vandeniu.

Antrą kartą ciklamenai pikuojami pradėjus liestis lapams. Pikuojama į stelažą 10×10 cm atstumu. Laiku neišpikavus, daigai ištįsta. Pikavimui į 1 m3 durpių pridedama tokių pat trąšų kaip sėjai ir po 2-3 kg kaulų ir ragų miltų. Pikuoti reikia taip, kad gumbeliai būtų visiškai užžerti žeme. Išpikavus gerai palaistoma ir dažnai apipurškiama vandeniu.

Sodinimas į vazonus. Praėjus 6-8 savaitėms po antrojo išpikavimo ciklamenų būna gerai išsivystę šaknys ir lapai, todėl juos jau galima sodinti į vazonus. Geriausia kai jie būna 12-14 cm skersmens. Vazonų dugne reikia padaryti drenažą iš plytų ar molinio vazono šukių ir smėlio. Vazonus pripilto substrato nereikia suspausti.

Sodinama taip, kad gumbas būtų lygiai su žemės paviršiumi. Vėliau, substratui suslūgus ir gumbui paaugus, apie ketvirtadalis jo būna virš substrato. Per giliai pasodintų ciklamenų blogai vystosi žiedpumpuriai, dažnai supūva. Per daug sekliai pasodinus, jie blogai auga, gumbai pradeda medėti, greitai pražysta pirmasis žiedas, tačiau žiedpumpurių išauga mažai.

Į vazonus pasodinti ciklamenai palaistomi ir sustatomi ant stelažų po 12-14 vnt./m2. Kol prigis, 2-4 kartus per dieną, priklausomai nuo oro, apipurškiama vandeniu, pritemdoma nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laistymas. Ciklamenai laistomi saikingai, drėkinami šiltnamio takai. Ypač atsargiai juos reikia laistyti rudenį ir žiemą, nes tuo metu nuo per didelės drėgmės pradeda pūti žiedpumpuriai, augalai gali susirgti pilkuoju puviniu.

Ciklamenams negalima leisti perdžiūti, nes tada jie pradeda anksčiau žydėti, tačiau žiedai būna ant trumpų žiedkočių vienodame su lapais aukštyje arba net žemiau jų (po lapais) Ciklamenų augimo metu reikia labai gerai vėdinti šiltnamį.

Temperatūra. Ciklamenus pasėjus, dėžutės sustatomos 20-22°C šilumos šiltnamyje. Sėkloms pradėjus dygti, kad daigai neištįstų, temperatūra sumažinama iki 16°C. Išpikuotus ciklamenus 2-3 savaites reikia laikyti 15-16°C temperatūroje. Kai augalai prigyja, ji sumažinama iki 12°C.

Iki sausio mėn. numatomi realizuoti ciklamenai laikomi 12°C temperatūroje, o jeigu jie bus realizuojami sausio-vasario mėn., tada laikomi 6-8°C. Žiemą ciklamenai geriau vystosi žemesnėje temperatūroje. Kai aukštesnė temperatūra ir silpna šviesa, jie ištįsta, suminkštėja žiedpumpuriai.

Šviesa. Ciklamenai — šviesamėgiai augalai, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, todėl vasarą juos reikia pritemdyti.

Auginimas lauke. Į vazonus pasodintus ciklamenus vasarą geriau laikyti po polietileno plėvelės danga. Šiuo atveju padaromas tiktai stogas ir nubaltinamas kreida. Šonai paliekami atviri. Taip per vasarą auginti ciklamenai būna užsigrūdinę, standžiais lapais ir turi daug žiedpumpurių. Juos reikia kasdien apipurkšti vandeniu, saikingai laistyti, papildomai tręšti. į žieminius šiltnamius jie sunešami rudenį ir sustatomi taip, kad nesusisiektų jų lapai, paprastai po 9-10 vnt./m2.

Papildomas tręšimas. Ciklamenus papildomai tręšti reikia atsižvelgiant į agrocheminės laboratorijos analizes.

Skynimas. Ciklamenų žiedkočiai ne nupjaunami, o išsukami iš gumbo. Nuskynus reikia nusmailėjusį žiedkočio galą Įstrižai nupjauti o žiedkotį įskelti 2-3 cm. Taip paruošti žiedai vandenyje išsilaiko savaitę ir ilgiau.

Sėklų išauginimas. Sėklai atrenkami gerai išaugę, tipingi veislei, žydintys augalai. Jie laisvai sustatomi ant apverstų vazonų, kad užsimezgę sėklinės dėžutės nesiektų substrato. Vienos veislės ciklamenus nuo kitos veislės reikia sustatyti 50 cm atstumais arba atskirti kitais augalais.

Žiedai pradedami apdulkinti gruodžio pabaigoje-sausio pradžioje, vos tik jiems išsiskleidus. Nuo vienų augalų žiedų dulkinių žiedadulkės nupurtomos į apvalų šaukštelį ir į jas atsargiai panardinamos kito augalo žiedų piestelių purkos. Žiedadulkės galima surinkti ir ant stiklinės plokštelės arba ant kairės rankos nykščio nago.

Žiedai apdulkinami kartą per savaitę, nes, apdulkinant rečiau, ciklamenai mažiau užmezga sėklų. Geriau žiedus apdulkinti saulėtomis dienomis. Apsidulkinusio žiedo vainikėlis nukrinta, žiedkotis išlinksta ir sėklinė dėžutė pradeda leistis žemyn. Sėklinėms dėžutėms prilaikyti ant vazonų uždedami vielos lankai.

Esant tinkamai agrotechnikai, visi apdulkinti ciklamenų žiedai užmezga sėklas, todėl netipingus, deformuotus, su trumpais žiedkočiais žiedus reikia pašalinti. Ant vieno augalo gali užsimegzti 10-12 ir daugiau sėklinių dėžučių, kurių kiekvienoje būna po 3-5 g sėklų.

Sėklinius ciklamenus reikia laikyti vėsiame, 18°C šilumos šiltnamyje, reguliariai laistyti ir tręšti. Nuo žiedų apdulkinimo iki sėklų subrendimo praeina 3,5-5 mėn. (žemesnėje temperatūroje sėklos ilgiau bręsta).

Sėkloms subrendus, sėklinė dėžutė suskyla. Kadangi ne visi žiedai apdulkinami vienu metu, tai ir sėklos subręsta skirtingai. Todėl sėklines dėžutes reikia nuskinti pasirinktinai. Skinama dėžutėms šiek tiek įtrūkus ir nusmailėjus jų viršūnėms. Skinti reikia ne pačią dėžutę, o su visu vaisiakočiu, jį išsukant iš gumbo. Nuskynus sudedama į medinę dėžutę taip, kad vaisiakočiai kabotų ant jos kraštų. Dėžutės sustatomos gerai vėdinamoje kambario temperatūros patalpoje. Reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Vaisiakočiui ir sėklinei dėžutei sudžiūvus, sėklos išgliaudamos.

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post CIKLAMENŲ PRIEŽIŪROS DARBAI appeared first on Viskas apie gėles.

Lapai gelsta, vysta, lapkotis minkštėja, šaknys ruduoja, gumbas šlapiai pūna

Priežastys: Šlapiasis gumbo puvinys, pertręšta azoto trąšomis, per giliai pasodinta, tankiai sustatyti vazonai, per gausiai laistoma, laistant apliejamas gumbas

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Lapai gelsvai žali, pakraščiai riečiasi į viršų

Priežastys: Per daug šarminis substratas, esant pH 7, ciklamenai nustoja augti ir gali net žūti

Ką daryti: Patikrinus rūgštingumą, laistyti ortofosforo arba citrinos rūgštimi ne mažiau kaip iki pH 4,5 parūgštintu vandeniu

Per anksti pradeda žydėti (gegužės mėn.)

Priežastys: Vėlai persodinta, perdžiovintas substratas, per daug sekliai pasodinta

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Žiedkočiai trumpesni už lapus, žiedai išsidėstę po lapais

Priežastys: Augalai perdžiovinti arba perlaistyti, pertręšti azoto arba per mažai tręšti fosforo trąšomis, per aukšta temperatūra

Ką daryti: Laikytis agrotechnikos

Ciklamenų daigai išvirtę

Priežastys: Diegavirtė

Ką daryti: Sodinti į vandens garais iškaitintą substratą, saikingai laistyti, vėdinti šiltnamį, dezinfekuoti darbo įrankius, sergančius daigus pašalinti

Šlapiai pūna viršutinė gumbo dalis ir viduriniai jauni lapai, o senesni vysta, džiūsta, nors iš paviršiaus gumbas atrodo sveikas, o šaknys šlapiai supuvusios

Priežastys: Bakterinis puvinys

Ką daryti: Sergančius augalus pašalinti, gerai vėdinti šiltnamį, saikingai laistyti, sodinti negiliai, nepažeidžiant šaknų, nepertręšti azoto trąšomis

Džiūna senesni lapai, augalai stoja augę, lengvai išsirauna, šaknys parudavusios, vėliau sausai supuvusios

Priežastys: Sausasis šaknų puvinys

Ką daryti: Sodinti iškaitintą substratą, saikingai laistyti ir ne šaltu vandeniu, karštomis dienomis užpavėsinti, sergančius augalus laistyti fungicidais

Vienoje kurioje nors augalo pusėje vysta ir gelsta lapai, žiedai ir jauni žiedpumpuriai, dažniausiai ant lapkočių atsiranda blyškiai rausvi sporų telkiniai

Priežastys: Vytulys

Ką daryti: Sodinti į sterilų substratą, laistyti atsargiai, neužpilti ant gumbų, sergančius augalus sunaikinti

Jauni lapai nustoja augti, garbanojasi, ūgliai išsikraipę, lapkočių ir stiebų audiniai sukamštėję

Priežastys: Žemuoginės erkės

Ką daryti: Purkšti insekticidais

Dažniausiai sėjinukų apatinėje lapų pusėje, kartais ir ant žiedų matyti vabzdžių telkiniai, jų iščiulpti lapai pagelsta, žiedpumpuriai neišsiskleidžia, žiedai nudžiūna

Priežastys: Persikiniai amarai

Ką daryti: Purkšti insekticidais

Ant lapų yra rusvos dėmės, ant baltos spalvos žiedų — gelsvos, o ant spalvotų balzganos, dėmių vietose matyti smulkūs, juodi taškeliai — kenkėjų išmatos

Priežastys: Šiltadaržiniai tripsai

Ką daryti: Purkšti insekticidais

Lapų pakraščiai iškąsti, šaknys pakąstos, augalas lengvai išsirauna

Priežastys: Briaunuotieji pjovėjai

Ką daryti: Sodinti į sterilią žemę, tarp augalų išdėstyti lenteles ir po to surinkti po jomis pasislėpusius kenkėjus, kurie šiltnamius patenka su žemių mišiniais, sergančius augalus laistyti insekticidais

Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post PASITAIKANČIOS NESĖKMĖS SU CIKLAMENAIS appeared first on Viskas apie gėles.

Pastaruoju metu šiltnamiuose pradėtos auginti stambiažiedės eustomos (Eustoma grandiflorum, sin. Lisianthus russelianus). Tai 40-60 cm aukščio iš Pietų Amerikos kilę gensioninių (Gentianaceae) šeimos vienmečiai žoliniai augalai. žiedpumpurius sudaro ant 10-15 cm ilgio žiedynkočių. Viename žiedyne būna baltos, rausvos, violetinės spalvos, 6-8 cm skersmens žiedų. žydėti pradeda praėjus 5-6 mėn. nuo sėjos.

Veislės.

Paprastai auginamos šios stambiažiedžių eustomų veislės: ‘Amethist White’— baltais žiedais, ‘Amethist Pink’ — rožiniais, su tamsiu viduriu žiedais ir ‘Amethist Bleue’ — tamsiai violetiniais žiedais.

Dauginimas sėklomis.

Sėklos labai smulkios (1000 augalų išauginti reikia 0,2 g sėklos), todėl pasėjus, žeme nebeužberiama. Sėklos sudygsta per 14-20 d. Sėjinukai auga labai pamažu. Pikiuojama nuo sėjos praėjus 3-4 savaitėms, kai augalai turi 2 tikruosius lapelius. Sodinama į vazonėlius arba į dėžutes 3×3 cm atstumu. į lysves sodinama kai daigams išauga 3 tikrieji lapeliai (vidutiniškai praėjus 6-8 savaitėms nuo sėjos). Tuo atveju, kai auginama netrumpinant viršūnių, sodinti reikia 10×15 cm atstumu, o jeigu viršūnės bus trumpinamos — 15×20 cm atstumu. Pasodintiems augalams prigijus, viršūnės trumpinamos virš 2-3 poros lapų. Eustomoms paremti ištempiama 2 eilės tinklo 15 cm atstumu viena nuo kitos (tinklo akučių dydis 15×20 cm).

Laistymas.

Eustomos laistomos labai saikingai, nes jos nepakenčia per didelės drėgmės, ypač kai būna žema šiltnamio temperatūra. Joms daugiau drėgmės reikia pirmąjį mėnesį po pasodinimo. Pradėjus formuotis žiedpumpuriams, laistoma mažiau. Šiltnamio oro drėgmė neturi būti didesnė kaip 70% . Šiltnami reikia vėdinti.

Temperatūra.

Sėkloms dygti reikia 22-24°C šilumos. Išpikuoti daigai laikomi 18-20°C temperatūroje. Pasodinus nuolatinę vieta, optimali temperatūra 18-20°C, minimali — 13°C, maksimali — 25°C. Esant aukštesnei kaip 25°C temperatūrai, eustomos ištįsta, būna prastesni žiedai, o kai ji žemesnė kaip 13°C — gali visiškai nesusidaryti žiedpumpuriai.

Šviesa.

Eustomos — šviesamėgiai augalai, todėl žiemą jas reikia papildomai šviesti, sudarant 14 val. ilgio dieną. Vasarą nuo tiesioginių saulės spindulių reikia pritemdyti.

Papildomas tręšimas.

Praėjus 6 savaitėms nuo pasodinimo. eustomos laistomos 0,2% kalcio salietros tirpalu. Vėliau tręšiama 0.2% kalio salietros arba 0,2% mineralinių trąšų tirpalu, kuris buvo vartojamas tręšimui prieš sodinimą. Eustomos reiklios kalcio trąšų, jautrios didelei druskų koncentracijai.

Skynimas.

Eustomos skinamos kai žiedyne visiškai pražysta pirmas žiedas, o sekantis žiedpumpuris jau būna nusispalvinęs. Nuskinti žiedynai išsilaiko 10-14 d. Esant 2-5°C šilumos, nuskintus žiedynus parą galima laikyti sausai. Po to žiedynkočio pjūvi reikia atnaujinti ir pamerkti į vandenį. Literatūroje nurodoma, kad nuskynus žiedus. po 3 mėn. eustomos vėl žydi antrą kartą, tačiau praktiškai žydi negausiai ir toliau auginti neverta.

Pasitaikančios nesėkmės.

Pūna apatiniai lapai

Priežastys: Per daug drėgmės. ypač tuo metu, kai žema temperatūra

Ką daryti? Saikingai laistyti, vėdinti

Augalai ištįsę, stiebai išlinkę

Priežastys: Per aukšta temperatūra per daug azoto.

Ką daryti? Laikytis agrotechnikos

Nesusiformuoja žiedpumpuriai

Priežastys: Per žema temperatūra

Ką daryti? Laikytis agrotechnikos

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post EUSTOMA – KAMBARINĖ GĖLĖ appeared first on Viskas apie gėles.

Hibridinės gerberos (Gerbera hybrida) — daugiamečiai augalai, priklausantys astrinių (Asteraceae) šeimai, kilę iš Pietų Afrikos ir Azijos.

Gerberos šiltnamiuose pradėtos auginti daug vėliau, negu kitos gėlės, todėl dar nepakankamai ištirtos. Daugiausia auginamos ne veislės, o sėjinukai ir klonai, nes gerberos — sudėtingi hibridai, todėl labai greitai išsigimsta. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau’ išvedama pastovių veislių.

Veislės

Adela. Liežuviški žiedai geltoni, matiniai. Žiedynai 10-11,5 cm skersmens. Žiedynkočiai iki 50 cm ilgio, tvirti. Veislė vidutinio produktyvumo, daug išaugina šoninių ūglių, todėl lengvai galima dauginti vegetatyviai. Ligoms vidutiniškai atspari.

Baiba. Liežuviški žiedai balti, platūs, žiedynas 10-11 cm skersmens. Žiedynkotis 55-60 cm ilgio, tvirtas. Veislė labai dekoratyvi ir produktyvi.

Charmeur. Liežuviški žiedai ryškiai raudoni, platūs, žiedynai plokšti, 10-11 cm skersmens. Žiedynkočiai iki 40 cm ilgio. Daug išleidžia šoninių ūglių, atspari ligoms. Veislės trūkumas — trumpi žiedynkočiai ir žemyn atsilenkę liežuviški žiedai, kurie vasarą kartais visiškai nubyra.

Flame. Liežuviški žiedai ugnies raudonumo, žiedynai 11-11,5 cm skersmens, labai dekoratyvūs. Žiedynkočiai ilgi, tvirti. Vegetatyvinių ūglių išleidžia mažai.

Hestia. Liežuviški žiedai raudoni, šviesesnėmis viršūnėmis, matiniai, žiedynai 10-11,5 cm skersmens. Žiedynkočiai stori tvirti, iki 55 cm ilgio. Šoninių ūglių mažai. Ligoms atspari.

Lelde. Liežuviški žiedai raudoni, lašišinio atspalvio, platūs, dantytomis viršūnėmis. Žiedynas 14-14,5 cm skersmens. Žiedynkotis tvirtas, 70— 80 cm ilgio. Veislė dekoratyvi, produktyvi, gerai dauginasi.

Ligita. Liežuviški žiedai raudoni, platūs, dantytomis viršūnėmis. Žiedynas 12,5-13 cm skersmens. Žiedynkotis tvirtas, 60-65 cm ilgio. Veislė produktyvi, gerai žydi žiemą.

Orange Beauty. Liežuviški žiedai oranžiniai, žiedynai 10,5-11,5 cm skersmens, plokšti. Žiedynkočiai iki 55 cm ilgio, tvirti. Gerai žydi žiemą.

Oriental. Liežuviški žiedai kreminiai, rožinio atspalvio, žiedynai 9,5-10 cm skersmens. Žiedynkočiai ploni, tvirti, 40-45 cm ilgio. Veislė labai produktyvi, gerai žydi žiemą. Tinka dauginti vegetatyviai. Ligoms atspari.

Pole Ice. Liežuviški žiedai balti, žiedynai 10-11,5 cm skersmens. Žiedynkočiai 35-40 cm ilgio, tvirti. Veislė produktyvi, tinkama dauginti vegetatyviai. Atspari ligoms.

Richard Nixon. Liežuviški žiedai tamsiai raudoni, žiedynai 11— 12 cm skersmens, plokšti. Žiedynkočiai apie 55 cm ilgio. Keras stiprus, išaugina daug šoninių ūglių. Žiedynai labai dekoratyvūs, o žiemą būna maži ir blogos kokybės. Veislė labai reikli šviesai.

Rota. Liežuviški žiedai ryškiai raudoni, platūs, žiedynas 10,5-11 cm skersmens. Žiedynkotis tvirtas, 55-60 cm ilgio. Veislė dekoratyvi ir produktyvi, ilgai laikosi vandenyje. Gerai žydi žiemą.

Rudite. Liežuviški žiedai oranžiniai, geltonomis apatinėmis pusėmis, platūs, smailiomis viršūnėmis. Žiedynkočiai tvirti, iki 55 cm ilgio. Veislė produktyvi, gerai žydi žiemą.

Rusinš’. Liežuviški žiedai oranžiniai, platūs, žiedynai pilnaviduriai, 9-10,5 cm skersmens. Žiedynkočiai 55-60 cm ilgio. Veislė produktyvi.

Salomon Beauty. Liežuviški žiedai rožiniai, lašišinio atspalvio, žiedynai 10,5-11,5 cm skersmens. Žiedynkočiai apie 50 cm ilgio, stori, labai tvirti. Vasarą žiedai išblunka, todėl šiltnamį reikia pritemdyti. Žiemą išauga silpni žiedynkočiai. Ligoms vidutiniškai atspari.

Selga. Liežuviški žiedai rožiniai, violetinio atspalvio, platūs, smailiomis viršūnėmis. Žiedynai 11-11,5 cm skersmens. Žiedynkočiai 50-55 cm gio. Veislė labai dekoratyvi.

Spulga. Liežuviški žiedai raudoni, oranžinio atspalvio, platūs, smailiomis viršūnėmis. Žiedynai 9,5-10 cm skersmens. Žiedynkočiai 50-55 cm ilgio. Veislė labai originali, dekoratyvi ir produktyvi.

Yellow Melody. Liežuviški žiedai geltoni, žiedynai 10-11 cm skersmens. Žiedynkočiai 50 cm ilgio, tvirti. Šoninių ūglių išaugina mažai. Veislė vidutinio produktyvumo, reikli auginimo sąlygoms, neatspari ligoms.

Teiksma. Liežuviški žiedai abrikosų geltonumo, platūs, dantytomis viršūnėmis. Žiedynai 12-12,5 cm skersmens. Žiedynkočiai 60-65 cm ilgio. Veislė dekoratyvi ir labai produktyvi.

Zeltene. Liežuviški žiedai ryškiai raudoni, šviesiai geltonomis apatinėmis pusėmis, platūs, apvaliomis viršūnėmis. Žiedynkočiai labai tvirti, 50 —55 cm ilgio. Veislė dekoratyvi ir originali, tačiau gerai žydi tiktai optimaliomis šviesos sąlygomis.

Substratas.

Gerberos gerai auga ir vystosi lengvame, gerai praleidžiančiame orą ir vandenį substrate. Nepakankamos struktūros substrate blogai cirkuliuoja oras, todėl gerberos silpnai auga, pradeda sirgti. Substratas turi būti toks, kad oras lengvai patektų iki 35-40 cm gylį.

Gerberoms auginti tinka lengvas priemolis arba priesmėlis, turintis daug organinių medžiagų. Kad jis būtų puresnis, reikia pridėti samaninių durpių, medžio pjuvenų arba susmulkintos pušų žievės. Substrato masė turi būti ne didesnė, kaip 0,5 g/cm3. Tačiau geriausia gerberas auginti po agurkų (pH 6— 6,2).

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GERBEROS – DAUGIAMETĖS GĖLĖS appeared first on Viskas apie gėles.

Dauginimas sėklomis.

Geriausiai sudygsta sėklos, pasėtos po 2-3 savaičių nuo surinkimo. Sėjama dėžutes arba į stelažą. į vieną dėžutę pasėjama 1-1,5 g sėklos (1 g yra 300-400 sėklų).

Pasėjus ant viršaus užberiama 0,2-0,4 cm storio rūpaus smėlio sluoksnis arba užsijojama tų pačių durpių, kurias naudojome sėjai, lentele šiek tiek prispaudžiama, palaistoma, dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir pritemdoma. Substratas visą laiką turi būti drėgnas. Esant temperatūrai 20-22°C, gerberos sudygsta per 6-8 d. Tamsoje ir esant didelei oro drėgmei, sudygsta greičiau.

Jaunos gerberos labai jautrios ligoms. Dažniau serga, kai laistomos šaltu vandeniu iš rezervuaro ir esant per daug drėgnam orui. Po 2-3 savaičių, išaugus nedidelei lapų rozetei, gerberos pikuojamos į dėžutes ar stelažus 5×5 cm atstumu. Jas pikuojant, ilga pagrindinė šaknis nugnybiama, tada geriau vystosi šoninės šaknys. Pikuojama tokį pat substratą, kaip sėjai. Augalėliai sodinami negiliai, tiktai iki lapelių. Išpikavus gausiai palaistoma. Vėliau laistoma retai ir atsargiai, kad gerberos nuo per didelės drėgmės nepradėtų sirgti grybinėmis ligomis. Kol išpikuoti augalai prigyja, dažnai apipurškiama, saulėtomis dienomis pritemdoma, šiltnamis nevėdinamas. Jo temperatūra turi būti 20-22°C. Gerberoms gerai įsišaknijus ir pradėjus augti, jau nebetemdoma, temperatūra sumažinama iki 16-18°C, pradedama vėdinti.

Dauginimas kero dalinimu.

Tiktai vegetatyviai dauginant gerberas, galima išlaikyti jų veisles ir klonus, tačiau šiam darbui reikia didesnių darbo sąnaudų ir ilgesnio laiko. Kero dalinimu galima dauginti tiktai gerai besikrūmijančias ir išauginančias daug ūglių gerberas.

Atrenkami 2-3 metų, sveiki, gerai augantys ir žydintys augalai. Tinkamomis dauginti laikomos tos gerberos, kurių žiedynai yra švarių spalvų, o liežuviški žiedai išsidėstę spinduliškai. Augalai, kurių liežuviški žiedai užsiraitę arba nusvirę — dauginimui netinka. Rentabiliomis laikomos gerberos, kurios per vegetaciją išaugina apie 20 žiedynų.

Gerberų kerus geriausia dalinti balandžio—gegužės mėn. Yra keletas dalinimo Paprastai motininis augalas iš žemės iškasamas, šaknys vandeniu nuplaunamos ir aštriu peiliu šakniastiebis supjaustomas dalis taip, kad kiekviena jų turėtų bent vieną ūglį su gerai išsivysčiusiomis šaknimis. Jos patrumpinamos iki 15 cm ir pjūvių vietos apibarstomos sutrinta medžio anglimi. Gerai išaugusį vieną kerą galima padalinti 5-6 dalis. Padalinti augalai sodinami šiltnamio lysves arba į konteinerius. Pasodinus gausiai palaistoma.

Gerberas galima dalinti ir jų neiškasus. Nuo augalo reikia atsargiai atkasti žemę ir šakniastiebį aštriu peiliu nuo viršaus iki apačios supjaustyti dalis, neperpjaunant lapų, pjūvių vietas apibarstyti medžio anglies milteliais ir vėl užberti žemėmis. Taip dalinant, augalo vystymasis beveik nesustoja ir labai greitai išauga naujos šaknys. Tada gerberos iš žemės iškasamos ir galutinai padalinamos.

Dauginimas auginiais.

Šiuo būdu sėkmingai gerberas daugina latviai. Geriausiai tinka 2-3 metų augalai. Keras iškasamas, nulaužiami lapai, nupjaunamas augimo kūgelis ir po vandens srove nuo šaknų nuplaunamos žemės. Jei šaknys ilgos, jas reikia sutrumpinti, paliekant 15 cm. Taip paruošti augalai išdezinfekuojami ir sodinami į dėžutę taip, kad šakniastiebio viršūnė būtų apie 4-5 cm virš substrato. Esant 22-24°C temperatūrai ir 70-80% oro drėgmei, pradeda augti ūgliai. Jiems esant 5 cm ilgio ir turint ne mažiau kaip 2 lapus, galima įšaknyti. Prieš 3-5 d. iki ūglių pjovimo temperatūra sumažinama iki 18-20°C ir šiltnamis gerai vėdinamas. Ūgliai pjaunami su 0,5-1 cm storio šakniastiebio dalimi ir sodinami 8 cm skersmens vazonėlius. Esant substratui 25°C šilumos, o oro drėgmei 80-90% , auginiai įsišaknija per mėnesį. Tada juos galima sodinti į vazonus ir 3-4 savaites (iki sodinimo nuolatinę vietą) laikyti po plėvele. Po kurio laiko ant motininio kero vėl išauga nauji ūgliai. Juos galima nuo to paties kero imti 3-4 kartus, tačiau kaskart jie būna mažesni ir silpnesni. Vidutiniškai iš vieno gerberų kero, priklausomai nuo veislės, galima gauti 20-100 ūglių.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GERBERŲ DAUGINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Sodinimas.

Gerberas galima sodinti vazonus, konteinerius arba šiltnamio lysves. Jeigu prieš sodinimą žemė nekeičiama, ją būtina išgarinti. Šiltnamio lysvės daromos 30-40 cm aukščio, 1,2 m pločio, kurios iš šonų apdedamos šiferiu. Gerberos ypač reiklios dirvos temperatūrai, todėl lysvėse reikia įtaisyti šildomuosius vamzdžius.

Pastaruoju metu gerberos dažniausiai auginamos konteineriuose, po vieną augalą kiekviename. Šiuo atveju grunto šildyti, nereikia, nes substratas konteineriuose įšyla nuo šiltnamio oro. Be to, konteineriuose augančias gerberas galima sodinti įvairiu metų laiku, sergančius augalus lengva pašalinti kartu su konteineriais ir jų vietą padėti sveikus. Gerberoms auginti tinkamiausi 10 litrų talpos skylėti polietileno maišeliai, kuriuos sodinama po vieną augalą, arba 12 litrų talpos — kai sodinami du augalai. Polietileno plėvelė turi būti neperšviečiama, nes, priešingu atveju, pradeda žaliuoti substratas. Gerberų šaknys ilgos, dažnai jos praauga maišelių dugnus, todėl juos rekomenduojama sustatyti ant durpių sluoksnio.

Gerberos sodinamos taip, kad lapų rozetės būtų 0,5-1 cm virš substrato. Giliau pasodintos blogiau žydi ir net gali žūti. lysves sodinama 9-12 vnt./m2, priklausomai nuo auginimo laiko ir veislės. Sodinant lysvėse, kiekvienas augalas apribojamas 3 cm aukščio kietos plastmasės žiedu. Jis turi būti 18-20 cm skersmens, kad laistant vanduo nepatektų ant šaknies kaklelio. Laistoma tik drėkinant tarp žiedų esantį substratą.

Gerberos paprastai auginamos 2-3 metus, tačiau lenkai rekomenduoja jas auginti vienerius metus, nes šiuo atveju sodinama tankiau ir iš ploto vieneto priskinama daugiau žiedų. Tačiau gerberas auginant vienerius metus, daugiau reikia sodmenų bei darbo jėgos substratui paruošti.

Per visą gerberų vegetaciją nuolat šalinami apdžiūvę lapai. Kai per daug išauga vegetatyvinė augalo dalis, sumažėja generatyvinių pumpurų ir todėl mažiau būna žiedų. Labai vešliai augančioms gerberoms dalį lapų reikia pašalinti. Šiuo atveju skinami tiktai kraštiniai lapai, nes, priešingu atveju, sumažėja žiedų derlius. Lapai skinami staigiai pasukant lapkotį iš rozetės.

Laistymas.

Labai daug reikšmės gerberoms turi tinkamas laistymas. Būtina laistyti iki 18-22°C pašildytu vandeniu. Laistoma taip, kad vanduo nepatektų ant lapų, į rozetės vidurį ir ypač ant šaknies kaklelio. Laistyti reikia tiktai rytais. Trūkstant drėgmės, išauga menkesnės kokybės žiedai, išsikreivina žiedynkočiai. Vasarą gerberos laistomos gausiai, o joms ilsintis — saikingai.

Temperatūra.

Ji turi ypač didelės įtakos gerberų žydėjimui: aukštesnė žydėjimą skatina, o žemesnė — stabdo. Per vegetaciją optimali temperatūra dieną 20-22°C, o naktį — 18-20°C. Substrato temperatūra turi būti 2-3°C aukštesnė. Gerberoms ilsintis šiltnamio temperatūra dieną 12-14°C, o naktį 12°C, substrato temperatūra 17°C. Reikia atsiminti kad šiai kultūrai labai kenkia staigūs temperatūros svyravimai ir skersvėjai.

Karštomis vasaros dienomis šiltnamį reikia pritemdyti, gerai vėdinti, vandeniu palaistyti takus. Gerberų produktyvumas sumažėja šiltnamio temperatūrai pakilus daugiau kaip 30°C. šiltesnėmis dienomis šiltnamį reikia vėdinti net ir žiemą.

Šviesa.

Gerberoms reikia daug šviesos, tačiau ji gali būti ir nelabai intensyvi. Optimaliomis auginimo sąlygomis jos gali žydėti be poilsio ištisus metus, tiktai reikia, kad dienos ilgumas būtų 14 val. Taigi šiuo atveju gerberas nuo spalio iki kovo mėn. būtina papildomai šviesti.

Papildomas tręšimas.

Gerberos tręšiamos tiktai trąšų tirpalais. Tręšti pradedama praėjus mėnesiui nuo pasodinimo, augalams gerai prigijus ir pradėjus augti lapams.

Gerberų augimo laikotarpiu jos tręšiamos 2-3 kartus per mėnesį, o rudenį ir pavasarį — kartą per tris savaites. Gerberų papildomai nešviečiant, nuo lapkričio vidurio iki sausio pabaigos jos papildomai nebetręšiamos.

Skynimas.

Gerberas galima skinti, kai žiedynuose subręsta ne mažiau kaip 3 ratų vamzdiškų žiedų dulkinės. Subrendusios jos būna geltonos spalvos. Nuskinti tokie žiedynai ilgai laikosi vandenyje, nes jų žiedynkočiai jau būna* pakankamai tvirti. Skinant gerberas, žiedynkotį reikia ne nupjauti, o iš rozetės ištraukti jį pasukant i šoną. Skinama abiem rankomis — viena žiedynkotis prie pagrindo palaikomas, o antrąja jis palenkiamas į šoną ir atsargiai iš rozetės ištraukiamas.

Gerberas geriausia skinti ryte, iš karto pamerkti vandenį 20 cm gyliu ir 6-12 val. laikyti 3-5°C šilumos patalpoje. Kad neišsikreivintų žiedynkočiai ir gerai prisigertų vandens, gerberų žiedynai padedami ant specialaus tinklo taip, kad žiedynkočiai laisvai kabodami galais būtų įsimerkę į vandenį, bet nesiektų dugno. Palaikius taip pamerktas gerberas 5-6 val., jas jau galima rūšiuoti. Kad transportuojant žiedynai nesusižalotų, ant jų užmaunami tinkleliai.

Nuskintų gerberų žiedynų laikymasis priklauso nuo veislės. Žiedynai plačiais, taip pat geltonais liežuviškais žiedais vandenyje laikosi ilgiau, negu siaurais ir raudonais arba rožiniais. Apskritai pamerkti vandenyje geriau išsilaiko mažesni gerberų žiedynai. Būtina nepamiršti, kad, nuskynus gerberas, jų žiedynkočius reikia iš karto 3-4 cm patrumpinti ir išilgai 2 cm iškelti. Kasdien patrumpinant žiedynkočius gerberos išsilaiko 5-12 d. Daug ilgesni gerberų laikymąsi sąlygoja švarūs indai, švarus vanduo ir žema (4°C) temperatūra. Joms kenkia skersvėjai ir temperatūros svyravimai.

Poilsis.

Vėlai rudenį ir žiemą gerberos menkiau žydi arba ir visiškai nežydi, jų lapai būna violetinio atspalvio ir nauji nebeauga, žiedai smulkesni, dažniausiai deformuoti. Taip atsitinka sumažėjus substrato ir oro temperatūrai.

Natūraliomis sąlygomis, esant oro temperatūrai 11°C, gerberos nustoja augti ir žydėti, prasideda jų poilsis. Tuo metu jų šaknys beveik nefunkcionuoja, todėl, gausiai laistant ir tręšiant, gerberos pradeda sirgti. Norint, kad gerberos žydėtų be poilsio, reikia pastoviai šildyti substratą ir šiltnami. Substrato nešildant, gerberos pradeda masiškai žydėti tiktai nuo kovo mėn. ir žydi iki rugsėjo mėn.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GERBERŲ PRIEŽIŪROS DARBAI appeared first on Viskas apie gėles.

Vazoninių gerberų auginimas.

Pastaruoju metu pradėtos auginti vazoninės gerberos, kurių smulkesni lapai ir žiedai, trumpesni žiedynkočiai, o vienu metu žydi keli žiedynai.

Šios gėlės sėjamos balandžio—gegužės mėn. (1000 augalų išauginti reikia 4-5 g sėklos). Esant temperatūrai 22-24°C, sudygsta per 10-15 d. Daigai pikuojami praėjus 3-4 savaitėms po sėjos, o sodinama į 12 cm skersmens vazonus po 5-6 savaičių. Augalai pradeda žydėti praėjus 4-5 mėn. nuo sėjos.

Vazoninių gerberų auginimo agrotechnika tokia pati kaip ir auginamų skynimui.

Auginimas hidroponikoje.

Prieš sodinant gerberas, ant skaldos paviršiaus 30-40 cm atstumu išdėstomi 13 cm aukščio ir 18-20 cm pločio plastmasiniai žiedai ir pripilami tos pačios skaldos. Hidroponikoje auginti geriausiai tinka iš sėklų išauginti, jauni augalai, turintys 3-4 tikruosius lapus. Sodinama į žiedus taip, kad šaknies kaklelis būtų lygiai su skaldos paviršiumi. Sodinti reikia tik sveikus augalus, turinčius gerą šaknų sistemą. Pasodinus gerberas visame šiltnamyje, skalda sudrėkinama tiktai švariu vandeniu, parūgštintu iki pH 6-6,5. Rudenį ir žiemą pasodintos gerberos, kol prigyja, maitinamos retai. Reikia sekti, kad maitinamasis tirpalas neapsemtų skaldos paviršiaus. Žieduose esanti skalda visada būna sausa, tokiu būdu šaknies kaklelis apsaugomas nuo puvinio.

Maitinamojo tirpalo koncentracija turi būti 0,2% . Tačiau ne mažiau svarbu ir maitinimo dažnumas, kuris priklauso nuo augalų amžiaus, metų laiko, šviesos. Mūsų klimato sąlygomis hidroponikoje augančios gerberos kovo-gegužės mėn. ir rugsėjo—spalio mėn. maitinamos saulėtu oru 2 kartus per dieną, o vasarą, birželio—rugpjūčio mėn. 3 kartus per dieną. Žiemą, lapkričio—sausio mėn. papildomai šviečiamas gerberas reikia maitinti vieną kartą per dieną, o nešviečiamas kas antrą dieną.

Sėklų išauginimas.

Sėkloms išauginti atrenkami sveiki, gausiai žydintys, gražios formos ir norimos spalvos žiedynais augalai. Kokybiškesnėms sėkloms gauti, atrinktus augalus reikia atskirti nuo kitų, kad su silpnaisiais negalėtų susikryžminti. Sėklai atrinktos gerberos laikomos šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje, nes, trūkstant šviesos ir esant per didelei oro drėgmei, gali pradėti pūti sėklos.

Gerberų žiedynuose kraštiniai žiedai liežuviški, išsidėstę viena, dviem, o kartais trimis ir daugiau eilių, dvilyčiai, tačiau funkciniu atžvilgiu moteriški, užmezgantys sėklas. Visą žiedyno centrą sudaro vamzdiški žiedai. Jie taip pat dvilyčiai ir jų 3-4 kraštinės eilės visada išaugina sėklas. Sekančios 5-6, arčiau žiedyno centro esančios vamzdiškų žiedų eilės, yra funkciniu atžvilgiu vyriškos, su gerai išsivysčiusiais kuokeliais. Pačiame žiedyno centre esantys vyriški žiedai neturi gerai išsivysčiusių nei kuokelių, nei piestelių, todėl sėklų neužmezga.

Gerberos — kryžmadulkiai augalai. Žiedai apdulkinami saulėtą dieną, žiedadulkes pernešant nuo vieno žiedyno žiedų ant kito. Sėklos subręsta po 4-6 savaičių. Iš vieno augalo galima pririnkti apie 70 sėklų. Kai jos laikomos sausoje, 20°C šilumos patalpoje, būna daigios apie 3 mėn., o 2-3°C šilumos šaldytuve, esant oro drėgmei 75-80% , išlieka daigios 5-6 mėn.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GERBERŲ AUGINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Lapų lakštai pakilę viršų, žiedkočiai trumpi

Priežastys: Mažai šviesos

Ką daryti? Laikytis agrotechnikos

Lapų lakštai nulinkę žemyn

Priežastys: Per daug šviesos, per žema temperatūra

Ką daryti? Laikytis agrotechnikos, prieš realizaciją augalus palaistyti iš vakaro ir pakuoti po pietų

Ant lapų matyti rudos dėmės

Priežastys: Netinkamai laistoma

Ką daryti? Saulėtomis dienomis per vidurdieni nelaistyti

Ant lapų yra raudonai rudos ir gelsvos dėmės

Priežastys: Per stipri šviesa

Ką daryti? Gerai pritemdyti

Ant sėjinukų ir augančių vazonuose augalų lapų ir viršūnių matyti rudai juodos dėmės

Priežastys: Trūksta boro

Ką daryti? Kelis kartus kas dvi savaites palaistyti boro rūgšties tirpalu (20 g/1000 l)

Lapai vysta, suglebę, stiebas, lapkočiai ir lapai prie žemės minkštai supūna

Priežastys: Fitoftorozė

Ką daryti? Sodinti purią, sterilią žemę, daigų nesuspausti, nelaistyti šaltu vandeniu, šiltnamį vėdinti, nepertrešti azotu

Ant gumbų matyti tamsiai rudos, įdubusios dėmės, augalai blogai auga

Priežastys: Gumbų dėmėtligė

Ką daryti? Pažeistus gumbus pašalinti

Ant lapų tarp gyslų gelsvos dėmės, kurios vėliau paruduoja ir pajuosta, lapai nudžiūsta

Priežastys: Chrizanteminiai nematodai

Ką daryti? Šalinti piktžoles ir augalų liekanas, pažeistus lapus nuskinti ir sunaikinti, dezinfekuoti žemę ir inventorių

Ant šaknų 3-5 mm dydžio gumbeliai, augalas skursta

Priežastys: Šiauriniai gumbiniai nematodai

Ką daryti? Substratą iškaitinti, inventorių išdezinfekuoti

Lapai garbanojasi, jauni lapeliai deformuojasi ir sudžiūna, taip pat sudžiūna ir neišsiskleidę žiedpumpuriai

Priežastys: Žemuoginės erkės

Ką daryti? Purkšti insekticidais

Apatinėje lapų pusėje, išilgai gyslų matyti rudos dėmės, o jose juodi, smulkūs taškeliai

Priežastys: Šiltadaržiniai tripsai

Ką daryti? Purkšti insekticidais

Lapų pakraščiai iškąsti, šaknys pakąstos, augalas lengvai išsirauna

Priežastys: Briaunuotieji pjovėjai

Ką daryti? Sodinti sterilią žemę, tarp augalų išdėstyti lenteles ir surinkti po jomis pasislėpusius kenkėjus, apniktus augalus laistyti insekticidais

 Šaltinis: LSD „Kambarinės žydinčios gėlės“ ir wikipedia

The post PASITAIKANČIOS NESĖKMĖS SU GLOKSINIJA appeared first on Viskas apie gėles.

Lapai maži, lapkočiai trumpi, augalai blogai auga, greitai pražysta, tačiau žiedai būna menki, šaknys pradeda ruduoti ir apmiršta

Priežastys: Trūksta azoto

Ką daryti? Laistyti 0,2% amonio salietros tirpalu

Senų lapų pakraščiai iš pradžių būna melsvi, vėliau visa lapo plokštelė pasidaro violetinė, augalai vėliau žydi, mažai užmezga sėklų

Priežastys: Trūksta fosforo, per žema temperatūra

Ką daryti? Laistyti 0,2% superfosfato tirpalu

Iš pradžių apmiršta (apdega) senų lapų viršūnės, vėliau ir jų pakraščiai, žiedstiebiai silpni, augalai neatsparūs ligoms

Priežastys: Trūksta kalio

Ką daryti? Laistyti 0,2% kalio salietros arba kalio sulfato tirpalu

Pūna stiebas prie šaknies kaklelio

Priežastys: Per daug rūgštus substratas

Ką daryti? Substratą šarminti laistant kalcio salietra, potašu, barstyti kreida

Ant jaunų lapų matyti šviesiai žalios dėmės, vėliau jie apmiršta, nustoja augti, žiedynkotis būna minkštas, žiedas nusviręs

Priežastys: Trūksta kalcio

Ką daryti? Laistyti 0,2% kalcio salieros tirpalu

Lapų gyslos auga greičiau negu lakštai, todėl 1pai išsikreivina, tampa trapūs, rausvi, blizgantys, ilgainiui pradeda džiūti, jauni lapai auga mažesni, ilgesniais ir plonesniais lapkočiais, žiedynai smulkūs, žiedynkočiai ploni

Priežastys: Trūksta magnio

Ką daryti? Laistyti 0,2% magnio sulfato tirpalu, kuo substrate daugiau kalio ir kuo jis rūgštesnis, tuo blogiau įsisavinamas magnis

Augalai blogai auga, lapai tamsiai žali

Priežastys: Magnio perteklius, kuris susidaro kai trūksta kalcio ir kalio

Ką daryti? Laistyti 0,2% kalio ir kalcio salietros tirpalais

Jauni lapai šviesiai geltom, beveik balti, vėliau nustoja augti

Priežastys: Chlorozė

Ką daryti? Laistyti geležies chelato arba antichlorozino tirpalais (500 ml/1000 l) arba purkšti tų pačių chemikalų tirpalais (150 ml/ 1000 l) juos parūgštinus iki pH 5

Jauni lapai išsikreivinę, sustorėję labai trapūs, gali deformuotis žiedai, neužmegzti sėklų

Priežastys: Trūksta boro

Ką daryti? Laistyti boro rūgšties tirpalu (20 g/1000 l)

Jauni lapai riečiasi, viršūnės džiūsta, apmiršta auginimo taškai, po kurio laiko gali žūti visas augalas

Priežastys: Trūksta vario, per mažai patręšta prieš sodinimą arba per aukšta šiltnamio temperatūra

Ką daryti? Laistyti vario sulfato tirpalu (20 g/1000 l), laikytis agrotechnikos

Jaunų lapų lakštai susiaurėję, jų pakraščiai ir viršūnės užsiraičiusios, džiūstančios

Priežastys: Trūksta molibdeno per daug nitratinio azoto

Ką daryti? Laistyti amonio molibdato tirpalu (1 g/1000 l)

Jauni lapai tamsiai žali, susitraukę, mažesni už normalius

Priežastys: Per daug mangano per rūgštus substratas, trūksta geležies

Ką daryti? Laistyti antichlorozino tirpalu (500 g/1000 l), laikytis agrotechnikos

Lapai šviesiai geltoni, neauga

Priežastys: Trūksta mangano, per daug organinių medžiagų, per daug šarminis substratas

Ką daryti? Laistyti mangano sulfato tirpalu (20 g/1000 l)

Apatinėje lapų pusėje yra 1-8 mm dydžio, šviesiai rudos, sausos, su tamsiu apvadu dėmės

Priežastys: Alternariozė

Ką daryti? Saikingai laistyti, purkšti fungicidais

Ant lapų apskritos, bronzinės spalvos, ryškiais kontūrais dėmės

Priežastys: Askochitozė

Ką daryti? Saikingai laistyti, purkšti fungicidais

Ant lapų juodos dėmės

Priežastys: Septoriozė

Ką daryti? Saikingai laistyti, purkšti fungicidais

Ant lapų, žiedpumpurių ir žiedų matyti iš pradžių pavandenijusios dėmės, kurios vėliau pūva ir apsitraukia pilku pelėsiu

Priežastys: Botrytiozė

Ką daryti? Vėdinti šiltnami ir saikingai laistyti, purkšti fungicidais

Apatinėje lapų pusėje ir ant kitų augalo dalių matyti smulkūs, 0,1— 0,3 mm, gelsvi ar rusvi voragyviai, lapai lyg adatų subadyti, pastebimas plonas voratinklis

Priežastys: Paprastosios voratinklinės erkės

Ką daryti? Šiltnamyje sudaryti optimalų mikroklimatą, pastebėjus pirmuosius kenkėjų židinius, purkšti insekticidais

Jauni lapai nustoja augti, garbanojasi, ūgliai išsikraipo, lapkočiai ir stiebų audiniai sukamštėję

Priežastys: Žemuoginės erkės

Ką daryti? Purkšti insekticidais

Lapų minkštime išgraužti balti, vingiuoti takai

Priežastys: Visaėdės minamusės

Ką daryti? Pažeistus lapus nuskinti ir sunaikinti, augalus purkšti insekticidais

Viršutinėje lapų pusėje yra smulkios, sidabriškos, dėmės, o apatinėje — netaisyklingos formos, rūdžių spalvos dėmės

Priežastys: Šiltadaržiniai tripsai

Ką daryti? Dezinfekuoti šiltnamį, apnikus augalus purkšti insekticidais

Lapai pageltę, o vėliau nudžiūna, apatinėje pusėje matyti balsvi kiaušinėliai, mažai judrios gelsvos lervos ir baltais sparnais, 1,5 mm dydžio vabzdžiai

Priežastys: Šiltadaržiniai baltasparniai

Ką daryti? Dezinfekuoti šiltnamį, apnikus augalus purkšti insekticidais

Lapai džiūna, žiedpumpuriai neišsiskleidžia, ūglių viršūnėse esančių lapų apatinėse pusėse matyti besparniai ir sparnuoti, iki 2,5 mm dydžio vabzdžiai

Priežastys: Persikiniai amarai

Ką daryti? Purkšti insekticidais

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post PASITAIKANČIOS NESĖKMĖS SU GERBERA appeared first on Viskas apie gėles.

Tai plačiausiai mūsų šalyje auginamos gėlės. Gvazdikai (Dianthus L.) –gvazdikinių (Caryophylaceae) šeimos augalai, savaime augantys Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Yra išvesta daug gvazdikų veislių. Labiausiai paplitę remontantiniai gvazdikai, turintys ilgus ir tiesius stiebus bei didelius žiedus. Šie gvazdikai – pelninga šiltnaminė kultūra. Jie auginami visuose gėlininkystės ūkiuose, tačiau ne visur gaunami geri rezultatai, nes gvazdikų auginimo sėkmę lemia griežtas jų auginimo technologijos laikymasis.

Veislės.

Carry Sim. Žiedai šviesiai raudoni, žiemą nekeičiantys spalvos. Veislė derlinga.

Crowley Pink Sim. Žiedai šviesiai rožiniai, vasarą šviesesni, dažnai suskylančiomis taurelėmis. Veislė derlinga.

Dark Lena. Žiedai tamsiai rožiniai, dideli, tvirtais žiedkočiais. Veislė labai derlinga.

Elegance. Žiedai miniatiūriniai, tamsiai raudoni, baltais žiedlapių pakraščiais.

Exguisite. Žiedai miniatiūriniai, šviesiai violetiniai, baltais žiedlapių pakraščiais.

Flamingo Sim. Žiedai rožiniai, neišblunka. Augalai greitai auga. Veislė derlinga.

G.J. Sim. Žiedai dvispalviai, lašišiškai raudoni, su nevienodo ilgio, baltomis juostelėmis. Žiedkočiai tvirti. Veislė vidutiniškai derlinga.

Jaguar. Žiedai tamsiai violetiniai, nedideli. Stiebai labai tvirti. Veislė derlinga.

Jasmine. Žiedai violetiniai, smulkūs. Žiedkočiai tvirti.

Joker. Žiedai miniatiūriniai, tamsiai raudoni, giliai dantytais žiedlapiais. Veislė labai produktyvi.

Keefers Cheri Sim. Žiedai tamsiai lašišiniai, dideli, tvirtais žiedkočiais. Augalai greitai auga. Veislė derlinga.

Malva. Žiedai šviesiai violetiniai, žiemą išblunka. Augalai jautrūs grybinėms ligoms.

Red Diamand. Žiedai dideli, raudoni, su baltais dryželiais. Esant netinkamai temperatūrai ir tręšimui, išauga silpni stiebai.

Red Sim. Žiedai raudoni, beveik nesuskylančiomis taurelėmis. Augalai greitai auga. Veislė derlinga visais metų laikais.

Sacha. Žiedai violetiniai, žiemą išblunkantys. Žiedkočiai vidutinio tvirtumo.

Safar Žiedai violetiniai, žiemą išblunka. Žiedkočiai vidutinio tvirtumo.

Scania. Žiedai raudoni, žiemą nekeičia spalvos, neplyštančiomis taurelėmis. Žiedkočiai tvirti.

Schocking Pink Sim. Žiedai raudoni, lašišinio atspalvio, žiemą nekeičia spalvos. Augalai greitai auga, tvirti. Veislė derlinga.

Sir Artur Sim. Žiedai balti, su raudonais dryželiais ir beveik nesuskylančiomis taurelėmis. Žiedkočiai silpni. Augalai greitai auga. Veislė vienodai derlinga per visą vegetaciją.

Tangerin Sim. Žiedai rausvai oranžiniai, rudenį ir žiemą geros kokybės. Žydi gausiai. Veislė žiemą mažiau derlinga.

Tony. Žiedai miniatiūriniai, geltoni, su mažais raudonais brūkšneliais.

William Sim. žiedai raudoni, pradėję vysti būna violetinio atspalvio. Veislė labai derlinga, tačiau jautri šviesos trūkumui.

White Elegans. Žiedai miniatiūriniai, balti. Žiedkočiai stiprūs.

White Sim. Žiedai dideli, balti, tačiau kai šviesos per daug, o šiltnamio oro ir substrato temperatūra žemesnė, jie gali būti rožinio atspalvio. Veislė derlinga.

Yellow Dusty. Žiedai geltoni, nesuplyštančiomis taurelėmis. Tai viena geriausių geltonų veislių gerai žydinti žiemą.

Priežiūra.

Besišaknijantiems gvazdikų auginiams reikia sudaryti optimalias sąlygas. Pirmąją savaitę po pasodinimo jie kasdien apipurškiami vandeniu iš pulverizatoriaus. Vėdinant reikia nuimti stelažų užtemdymo medžiaga, o saulėtomis dienomis, pavakarę, ją apipurkšti vandeniu. Kad neperdžiūtų substratas, auginiai atsargiai palaistomi iš šlangos su sieteliu. Antrąją savaitę purškiama rečiau. Trečiąją savaitę, iki įsišaknijusių auginių rovimo, nebepurškiama, o tiktai laistoma. Apskritai jiems įsišaknyti labai daug reikšmės turi drėgmė. Kai jos per daug, auginiai pradeda pūti ir neįsišaknija, o jeigu ir įsišaknija, tai pasodinti nuolatinę vietą labiau serga grybinėmis ligomis. Kad šaknelės vienodžiau augtų, nebūtų vienašonės, praėjus 15 d. nuo pasodinimo reikia palaistyti 0,2% kalcio salietros tirpalu. Auginiams šaknijantis temperatūra šiltnamio 18-20°C, substrato 20-22°C.

Paruošimas realizuoti.

Įsišaknijusius auginius galima rauti kai jų šaknelės išauga iki 2-2,5 cm., vidutiniškai praėjus 20 d. po pasodinimo į stelažus. Išrauti auginiai vyniojami į ploną popierių ar dedami i plono polietileno maišelius po 25 vnt. Taip paruošti auginiai sudedami kartonines dėžes po 400-500 vnt. ir ant užrašoma etiketės su veislės pavadinimu.

Gvazdikų auginius reikia kuo greičiau pasodinti, kad nenutrūktų augimo procesas. Tačiau, negalint greitai sodinti, auginiai kuri laiką gali būti laikomi uždarose dėžėse 3-5°C temperatūroje.

įsišaknijusius gvazdikus išrovus, substratas išnešamas, stelažai išdezinfekuojami 1% kalio permanganato tirpalu ir pripilama naujo substrato sekantiems auginiams įšaknyti.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GVAZDIKAI – DAUGIAMETĖS GĖLĖS appeared first on Viskas apie gėles.

Auginimas neiškaitintame substrate.

Gali būti naudojamos ir plytos, svarbu, kad būtų tarpas tarp lysvės apačios ir šiltnamio grunto. Vieni darbininkai deda vamzdžius, o kiti ant jų sukloja šiferio lapus, jų sudūrimuose užleidžiant po 10 cm. Tokiu būdu šiltnamio šonuose padaroma po 2 ežias. Atvežtos paruoštos durpės išpilamos ant polietileno plėvelės šiltnamio viduryje. Plėvelė klojama tam, kad durpės nesusimaišytų su šiltnamio žeme. Ant ežių durpės sunešiojamos neštuvais. Palaistoma ir, uždėjus lentą, formuojamas ežios kraštas ranka stipriai suspaudžiant durpes. Dar geriau lysvės šonuose iš šiferio padaryti sienelę. Išlygintų durpių sluoksnis lysvėje yra 30 cm storio.

Auginant gvazdikus pakeltose lysvėse, jie būna sveikesni, nebūna pertekliaus vandens, iš lauko įtekančio per šiltnamio pamatą ir stogą. Tokiose lysvėse yra geresnė substrato aeracija, mažiau reikia durpių, greičiau galima pašalinti panaudotą žemę. Trūkumas tas, kad vasarą durpės greičiau išdžiūsta, laistant kas antrą kartą reikia vartoti 0,2% trąšų tirpalą, būna didesnės darbo sąnaudos. Nežiūrint to, gvazdikus ilgesnį laiką auginant vienoje vietoje, pakeltos lysvės pasiteisina.

Auginimas hidroponikoje.

Paruošta bei išdezinfekuota skalda sudrėkinama ir sumarkiruojama. Į ją gvazdikai sodinami negiliai, 15×15 cm atstumu. Sodinami tiktai sveiki; geras šaknis turintys augalai. Gvazdikais apsodinus visą šiltnamį, jie pamaitinami švariu, iki pH 6-6,8 parūgštintu vandeniu.

Rudenį ir žiemą pasodinti gvazdikai, kol prigyja, maitinami retai. Reikia žiūrėti, kad maitinamasis tirpalas nepakiltų aukščiau skaldos. Gvazdikams augant, kovo-gegužės mėn. ir rugsėjo-spalio mėn., saulėtu oru, maitinama                du kartus per dieną. Vasarą, birželio-rugpjūčio mėn., esant karštam orui, galima maitinti tris kartus per dieną. žiemą, lapkričio-gruodžio mėn., papildomai šviečiamus gvazdikus reikia tręšti kartą per dieną, o nešviečiamus — kas antrą dieną. Trąšų sudėtis ir kiekis maitinamajame tirpale apskaičiuojami atsižvelgiant į augalų išsivystymo fazę, metų laiką ir šviesos sąlygas. Jaunesniems augalams trąšų reikia mažiau.

Tirpalo rūgštingumas tikrinamas kiekvieną dieną. Prireikus jis padidinamas ortofosforo arba sieros rūgštimi, o sumažinamas kalio šarmu arba potašu (50 g/m3 vandens).

Hidroponikoje augantiems gvazdikams tinka kalio salietra, kalcio salietra, kalio monofosfatas, kalcio monofosfatas ir magnio sulfatas. Visiškai netinka kalio chloridas ir kaliomagnezija, dėl per didelio chloro kiekio bei paprastas superfosfatas, dėl gvazdikams kenksmingo fluoro. Maitinamojo tirpalo sudėtis, atsižvelgiant jo cheminę analizę, koreguojama žiemą kartą per savaitę, o vasarą du kartus. Kartą per mėnesį iš naujo ruošiamas 0,2— 0,25% maitinamasis tirpalas. Jo keitimo metų augalai, esant reikalui, maitinami švariu vandeniu.

Tinkamiausia maitinamojo tirpalo temperatūra 16-18°C, o skaldos žiemą 13-15°C, vasarą 18-20°C. Maitinti reikia taip, kad skaldos paviršius būtų sausas. Maitinimo trukmė 15-20 min. Tirpalas baseine turi būti nuolat papildomas iki reikiamo lygio. į papildomą vandens kiekį dedama visa trąšų norma.

Hidroponikoje auginamų gvazdikų priežiūros darbai tokie patys kaip auginant žemėje arba durpėse; išskyrus maitinimą.

Auginimas mineralinėje vatoje.

Ruošiant šiltnamį pirmiausia gerai išlyginamas gruntas ir ant jo per visą lysvės ilgį ištiesiama plėvelė. Ant plėvelės dedami mineralinės vatos gabalai, jos kraštai kas 2 m. užlenkiami ir viela sutvirtinami taip, kad gautųsi lyg padėklas. Iš jo neišbėga vanduo ir tokiu būdu vienodai drėkinamas substratas. Mineralinė vata dedama dviem sluoksniais, kad substratas būtų 10-12 cm storio. Po to vata sulaistoma 0,2% ortofosforo rūgštimi, kuriai veikiant, pluošto paviršiuje susidaro apsauginė plėvelė iš sunkiai tirpstančių kalcio fosfato junginių, apsaugančių augalus nito chlorozės.

Mineralinėje vatoje augantys gvazdikai maitinami trąšų tirpalu. Svarbus technologinės įrangos elementas — tręšimo mazgas su laistymo vamzdžiais ir purkštuvais. Lašelinis drėkinimas taupesnis, ekonomiškesnis, tačiau sudėtinga jo įranga. Paprasčiau naudoti 30 mm skersmens polietileno vamzdžius su plyšio formos ar kitokiais purkštukais. Maitinamasis tirpalas vienodai eikvojamas tiktai tuo atveju, kai vamzdžiai ne ilgesni kaip 30 m. Naudojant plyšinius purkštukus, vamzdžiai ištiesiami ant mineralinės vatos beveik jos pakraščiais, kad būtų lengviau prie jų prieiti, reikalui esant juos išvalyti arba pakeisti. Maitinamojo rezervuaro dydis priklauso nuo šiltnamio ploto, skaičiuojant po 10 m3 tirpalo 1 ha šiltnamio.

Lysvės daromos 115-120 cm pločio, takai 40-45 cm. Prieš gvazdikų sodinimą, 8-10 cm atstumu virš lysvės ištiesiamas tinklas. Tada vatoje kuoliuku padaromos 1-2 cm gylio duobutės. į tinklo akutę įstatomas gvazdiko sodinukas ir ant jo šaknų užberiama šiek tiek perlito, sodinti ir su 2 valgymui naudojamomis šakutėmis. Abiem rankomis paėmus šakutes padaroma duobutė, į ją atsargiai įstatomos gvazdiko šaknys ir tomis pačiomis šakutėmis ant jų užspaudžiama vata. Pasodinus substrato paviršius sudrėkinamas maitinamuoju tirpalu. Taip drėkinama pagal reikalą kelis kartus, kol gvazdikai prigyja. Tada skysčio lygis substrate mažinamas. Substratą reikia taip drėkinti, kad jo apačioje, prie :plėvelės, skysčio nesusikauptų, o mineralinė vata būtų tiktai juo prisotinta. Gvazdikams prigijus, kad nebūtų per daug drėgmės, plėvelės kraštuose, 1 cm aukštyje nuo substrato apačios, padaromos įpjovos skysčio pertekliui ištekėti. Paprastai 10-12 cm storio mineralinės vatos 1 m2 sugeria ne mažiau kaip 40l vandens. Šio kiekio augalams pakanka vasarą 3-4 dienoms, o žiemą 6-8 dienoms. Tačiau, kad šaknys geriau augtų, reikia drėkinti dažniau: vasarą kasdien, žiemą kas 4-5 d. Tirpalo išeiga priklauso nuo augalų vegetatyvinės masės, temperatūros ir šiltnamio oro drėgmės.

Mineralinėje vatoje augantiems gvazdikams labai svarbu, kad tirpalas būtų rūgščios reakcijos. Kai jo pH 5,6-6, gvazdikai gerai pasisavina mikro ir makro elementus, todėl, kaip minėjome, mineralinė vata sudrėkinama. ortofosfoto rūgštimi ir stebimas tirpalo pH. Parūgštinimui 100 1 tirpalo pridedama 3 ml ortofosforo rūgšties ir 12 ml koncentruotos sieros rūgšties. Per visą vegetaciją kartą per savaitę nustatomas pH substrato ištraukoje.

Substratą pastoviai drėkinant maitinamuoju tirpalu, jame susidaro labai daug druskų. Per metus substrato druskingumas gali viršyti normą 50-200% . Kad taip neatsitiktų, kartą per mėnesį mineralinė vata išplaunama parūgštintu vandeniu arba, atsižvelgiant analizės duomenis, koreguojama maitinamojo tirpalo pH.

Smulkiažiedžių gvazdikų auginimas.

Šių gvazdikų yra kitoks žydėjimo ritmas, negu stambiažiedžių, todėl jų auginimo technologija šiek tiek skiriasi. Juos auginti tikslinga 10-12 mėn., nes, auginant ilgiau, labai sumažėja derlingumas. Vakarų Europos šalyse, kur smulkiažiedžiai gvazdikai labai mėgstami, jie sodinami kovo mėn., o lapkričio-gruodžio mėn. išraunami. Taigi jų auginimo technologija taip planuojama, kad žiedpumpuriai galėtų formuotis ilgos dienos sąlygomis (vasarą), o gvazdikai žydėtų iki rudens.

Smulkiažiedžiams gvazdikams reikia daugiau šilumos negu stambiažiedžiams. Paprastai temperatūra jiems turi būti 1-2°C aukštesnė. Ypač svarbu, kad substrato temperatūra nenukristų žemiau kaip 12°C, nes tada išauga trapūs

Šiems gvazdikams daug reikšmės turi šviesa. Esant mažam trumpos dienos šviesos intensyvumui rudenį ir žiemą, jų stiebai silpnai šakojasi, todėl mažiau susiformuoja žiedpumpurių, išauga silpnesni žiedkočiai.

Smulkiažiedžius gvazdikus mūsų klimato sąlygomis geriausia sodinti kovo mėn., tada jie pradės žydėti gegužės pabaigoje, o masiškai sužydės rugsėjo – spalio mėn. Pasodinus į 1 m2 40 augalų, galima iš šio ploto priskinti apie 200 žiedynų.

Apskritai, smulkiažiedžiai gvazdikai vystosi lėčiau negu stambiažiedžiai. Jie yra žemesni, todėl reikia tiktai 3-4 tinklo eilių. Nusispalvinus centriniam žiedyno žiedpumpuriui, ji reikia nulaužti. Palikus centrini žiedpumpurį žydėti, lėčiau auga šoniniai ūgliai, žiedai būna ne viename lygyje ir ant trumpesnių žiedkočių. Šoniniai ūgliai per visą vegetaciją nešalinami. Smulkiažiedžiai gvazdikai skinami tada, kai žiedyne pražysta 2-3 žiedai.

Motininių gvazdikų auginimas.

Motininiams gvazdikams reikia šviesių, gerai vėdinamų šiltnamių. Mūsų klimato sąlygomis juos geriausia sodinti rugsėjo – gruodžio mėn., nes įsišaknijusių gvazdikų didžiausia paklausa būna pirmajame pusmetyje, be to, nuo jaunų motininių augalų paimti ūgliai būna atsparesni ligoms, išaugina didesnį žiedų derlių. Atsižvelgiant tai, optimalus motininių gvazdikų vegetacijos laikas yra 7-11 mėn. Vėliau, priklausomai nuo augalų stovio ir gamybos, motininiai augalai arba paliekami žydėti, arba išraunami ir sodinami nauji.

Kiekvienos veislės gvazdikai sodinami atskirai ir užrašomos etiketės. Lysvės — 120 cm pločio ir 30-35 cm aukščio. 1 m2 pasodinama po 50 augalų. Juos reikia atidžiau prižiūrėti negu žiedams skinti auginamus gvazdikus. Tręšiama atsižvelgiant agrochemines analizes. Rudenį ir žiemą motininiai augalai papildomai šviečiami lempomis (200 W/m2). Šviečiama tiek laiko, kad susidarytų 12 val. dienos ilgis. Žiemą šiltnamio temperatūra turi būti dieną 12-14°C, naktį 10-12°C, o vasarą šiltnamyje neturi būti daugiau kaip 25°C. Gvazdikams prigijus ir pradėjus augti, virš 5 poros lapų patrumpinamos viršūnės.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GVAZDIKŲ AUGINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.

Skynimas.

Gvazdikų žiedai skinami iš ryto, vasarą kasdien, rudenį ir pavasarį kas antrą dieną, o žiemą dar rečiau. Ilgai nenuskynus žiedų, augalai nusialina, sumažėja jų derlingumas, vėliau pradeda žydėti sekantys žiedai. Skinama tada, kai išoriniai žiedlapiai būna atsilenkę tiek, kad su taurele sudaro statų kampą. Skinant vėliau, žiedai jau būna seni ir trumpiau laikosi vandenyje. Galima gvazdikus skinti ir tada, kai žiedpumpuriai būna tik šiek tiek nusispalvinę, tačiau šiuo atveju juos reikia papildomai pražydinti.

Pirmieji žiedai skinami virš 7 poros lapų. Kad neplistų virusinės ligos, skinama rankomis, nulaužiant per narelį. Praktiškai skinama apie 40 cm nuo substrato arba virš 3-čios tinklo eilės. Kitu gvazdikų žydėjimo metu jų skynimo vieta priklauso nuo auginimo laiko. Antrojo gvazdikų derliaus žiedai skinami 56 cm ilgio žiedkočiais, matuojant nuo žiedpumpurio. Kad skinant nereikėtų kiekvieną kartą matuoti, skaičiuojama pagal tinklo eilių atstumus iš viršaus.

Nuskinti gvazdikų žiedai išnešami į vėsią, 5-7°C šilumos patalpą. Juos rūšiuoti galima tiktai visiškai atvėsusius. Žiedus, kuriuos numatoma greitai realizuoti, galima įmerkti į vandenį, o jeigu jie bus laikomi ilgiau, reikia laikyti nepamerktus. Tačiau taip laikant, greičiau plinta ligos, todėl žiedai turi būti sveiki. Prieš realizaciją sausai laikytų gvazdikų žiedkočiai šiek tiek patrumpinami ir pamerkiami į 40°C šilumos vandenį. Patalpos temperatūra šiuo atveju neturi būti aukštesnė kaip 4-5°C.

Paprastai nuskinti gvazdikų žiedai, priklausomai nuo veislės, išsilaiko 6—7 d. Laikymuisi prailginti jie merkiami i specialius tirpalus. Šiam reikalui gali būti vartojamas ir žiedpumpuriams pražydinti skirtas tirpalas. Jame gvazdikai išsilaiko 20-25 d. Taip pat jie gali būti laikomi pušų ekstrakto skiedinyje (10 l vandens, 50 g cukraus ir 10 g kieto arba 100 ml skysto pušų ekstrakto). Prieš pamerkiant, nuo žiedkočių reikia pašalinti 2-3 poras lapų, o jų galus, panardinus vandenį, aštriu peiliu nupjauti.

Žiedpumpurių pražydinimas.

Atskirais atvejais galima nuskinti vos tik pradėjusius nusispalvinti žiedpumpurius ir juos paskui pražydinti. Gali jie būti ir nenusispalvinę, tiktai svarbu, kad būtų gerai išsivystę. Mažesnių kaip 1 cm skersmens žiedpumpurių pražydinti nerekomenduojama.

Nuskintiems žiedpumpuriams pražydinti vartojamas atitinkamas tirpalas. Jam paruošti reikia 10 l distiliuoto 20-22°C šilumos vandens, 300 g cukraus, 0,3 g sidabro nitrato ir 1 g kalcio nitrato. Kiekvienas komponentas tirpinamas atskirai stikliniuose induose ir supilstoma aukščiau nurodyta tvarka. Neturint išvardintų chemikalų, tirpalą galima paruošti 10 l distiliuoto vandens ištirpinus 300 g valgomosios druskos ir 300 g cukraus.

Paruoštas tirpalas išpilstomas į emaliuotus indus ir pamerkiami pražydinti skirti gvazdikai. Tirpalas turi būti 22-24°C šilumos. Jis vartojamas tiktai vienai gvazdikų siuntai. į tirpalą pamerkti gvazdikai laikomi 24-26°C šilumos ir 90% drėgmės patalpoje. Jos plotas turi būti toks, kad 800 žiedpumpurių tektų 1 m2. Patalpa turi būti gerai vėdinama, tačiau reikia žiūrėti, kad nebūtų skersvėjo.

Šaltinis: J.Rugytė, B.Andriuškevičienė „Gėlės šiltnamiuose“ ir wikipedia

The post GVAZDIKŲ SKYNIMAS IR ŽIEDPUMPURIŲ PRAŽYDINIMAS appeared first on Viskas apie gėles.